Latvių virtuvė (svetur)

Senovėje pagrindinis latvių maistas buvo žuvys, ruginė duona, įvairios kruopos. Mėsą kaimiečiai valgydavo tik rudenį ir per šventes. Tik XIX a. šioje šalyje paplito bulvės. Nuo seno latviai – įvairių košių mėgėjai. Dar ir šiandien Kurše verdama pieniška parauginta sriuba su kruopomis, vadinama skabputra. Šiandien Latvijos gyventojai vartoja daug pieno produktų ir mėsos, ypač rūkytos. Nuo seno šalyje geriamas ir alus. Naminis alus specialiai daromas populiariausiai tautos šventei Lyguo, kuri sutampa su lietuvių Rasų švente, arba Joninėmis ir yra švenčiama panašiai kaip ir Lietuvoje.

Visos Pabaltijo tautos gamina įvairius, aromatingus, bet švelnaus skonio patiekalus. Aštraus skonio aromatinės medžiagos: pipirai, lauro lapai, česnakai, svogūnai ir kt., naudojamos labai saikingai. Daugiau naudojama švelnaus, malonaus skonio prieskoninių daržovių: morkų, petražolių, salierų, krapų ir pan. Valgiams bei gėrimams pagardinti dažnai naudojami kmynai, čiobreliai, kalendros, mairūnas, vanilinas, cinamonas, tačiau nedideliais kiekiais, kad patiekalai būtų tik švelnaus aromato.

Pabaltijo respublikoms, tame tarpe ir Latvijai, būdingas kiaulienos, veršienos ir paukštienos valgių asortimento gausumas, bet valgomi ir avienos, jautienos bei triušienos patiekalai. Tautiniams valgiams ruošti paplitę karšto gaminimo būdai yra virimas ir šutinimas. Rečiau naudojami kepimo ir apkepimo, dar rečiau – troškinimo būdai. Mėgstami rūkytos mėsos gaminiai. Jie vartojami užkandžiams arba šviežios bei rūkytos mėsos mišinio valgiams.

Toks mišinys naudojamas ir daržovių bei miltų patiekalų įdarams. Tačiau labiausiai paplitę pienas ir pieno produktai. Natūrali varškė, varškė su uogiene, su cukrumi ir cinamonu, su bulvėmis yra dažni latvių bei kitų Pabaltijo tautų valgiai. Iš varškės gaminami įvairūs patiekalai, kepami pyragai, bandelės, sausainiai. Varškės sūriai, saldiniai sūriai ir sūriai su kmynais yra šių tautų gardumynai. Džiovinti varškės sūriai patiekiami prie alaus, giros arba kaip užkandis bei desertas.

Desertui Pabaltijo tautos dažniausiai vartoja kisielius arba kompotus, paskanindami juos grietinėle arba plakta grietinėle.

Latvių tautiniai valgiai
Latviai nemažai valgių gamina iš kvietinių bei miežinių kruopų. Jas naudoja šutindami mėsos patiekalus arba virdami sriubas. Mėgstamos pieniškos ir duonos, bet gaminami ir barščiai, kopūstų bei daržovių sriubos. Daug patiekalų Latvijoje yra iš juodos duonos. Tai apkepai, pudingai. Juoda duona dedama į padažus, šutinant mėsą, iš duonos ruošiami gaivinantys gėrimai.

Kanapių masė. Kanapių grūdai išdžiovinami ir sugrūdami piestoje arba sumalami mėsos malimo mašinėle. Sugrūstos kanapės maišomos su sviestu, pasūdomos, kartais pridedama pakepintų svogūnų. Masė naudojama sumuštiniams užtepti, patiekiama kaip užkandis arba dedama į sriubas, padažus ir šutinant mėsos patiekalus. Kanapių masė suteikia savotišką skonį.
Salotos „rassols“. Tai bulvių, marinuotų agurkų bei obuolių salotos su mėsa ir silke. Patiekiamos su grietine, pridedant garstyčių padažo. Puošiamos kiaušiniu ir žalumynais.

Įdaryti kiaušiniai. Įdaromi kietai virtų kiaušinių baltymai arba lukštai. Įdaru būna sukapotas kiaušinis arba jo trynys, sumaišytas su svogūnais, grietine, silke, kumpiu, dešra ir pan.

Duonos sriuba. Džiovinta juoda duona užplikoma ir palaikius, perkošiama. Duonos ekstrakte išverdami obuoliai, razinos, paskaninama cukrumi ir cinamonu. Po to sudedami pertrinti duonos tirščiai, spanguolių sultys, sriuba atvėsinama. Patiekiama su plakta grietinėle.

Kepta silkė. Išmirkytos silkės filė supjaustoma gabalais, pavoliojama miltuose ir kepama su riebalais arba žarijų kaitroje. Patiekiama su grietinės padažu ir virtomis bulvėmis. Silkė, kepta tešloje, patiekiama kaip karštas užkandis.

„Kurzemes strogonov“. Kiauliena arba kiauliena ir jautiena supjaustoma lazdelėmis, apkepinama kartu su rūkyta mėsa ir svogūnais. Troškinant įdedama agurkų, grietinės, prieskonių. Patiekiama su virtomis bulvėmis.

Dovilė Pusvaškytė
Meniu.lt informacija