Sake yra viena iš alkoholio rūšių, gaminamų iš ryžių. Šį gėrimą galima apibūdinti kaip iš ryžių pagamintą vyną. Japonijoje sake pavadinimu apibūdinami visi alkoholiniai gėrimai. Kadangi visiems Gaijin (ne japonams) šis pavadinimas siejasi su nihonshu (japoniška sake), tai ir mes pasilikime prie sake pavadinimo.
Norėdami suprasti tikrąją sake reikšmę japonams, iš pradžių turime suvokti ryžių „statusą“ ir reikšmę japonų kultūroje bei tradicijose. Tai ne tik maisto raciono dalis, tai kažkas švento. Po valgio maisto dubenėlyje paliktas ryžių grūdas – tikra šventvagystė. Šioje šalyje ypatingos pagarbos sulaukia žmonės, besiverčiantys ryžių auginimu. Nieko nestebina verslininkų pasakojimai apie atostogas, praleistas kaime sodinant ryžius. Atvirkščiai – tai pasididžiavimas.
Sake labai svarbus japonų kultūros elementas. Be šio gėrimo negali apsieiti joks svarbesnis įvykis – nuo kūdikio gimimo iki naujo namo įsigijimo. Sake neatsiejama kasdienių vakarienių ir draugų susitikimo po darbo dalis. Iki pat XIX a. šešiasdešimtųjų metų sake buvo pardavinėjama tik iš statinių. Šiais laikais statines galima pamatyti nebent per šventes. Populiariausi yra 1,8 litro talpos buteliai. Eksportui skirti buteliai kur kas mažesni – 900, 720, 500 arba 300 ml.
Sake gaminama kartotinės lygiagrečios fermentacijos būdu. Malimo proceso metu pašalinami proteinai ir aliejai nuo ryžių grūdo paviršiaus ir lieka krakmolas. Kartotinė fermentacija reiškia, kad vyksta kartotiniai žingsniai fermentacijos proceso metu – krakmolas enzimų paverčiamas cukrumi, o cukrus dėl mielių virsta alkoholiu. Tai tipinis gėrimų, kurių gamybai naudojami krakmolingi ingredientai, gamybos būdas. Jis taip pat naudojamas gaminant alų.
Yra keletas skirtumų tarp sake ir alaus gamybos. Verdant sake, enzimai, kurie paverčia krakmolą cukrumi, gaunami iš pelėsio kōji, o verdant alų, enzimai jau savaime yra salykle. Gaminant sake kartotinė fermentacija vyksta vienu metu, tame pačiame gamybos žingsnyje, o verdant alų tai yra atskiri gamybos žingsniai.
Po fermentacijos sake yra drumzlina, joje gausu nuosėdų, todėl ji dažniausiai filtruojama, išimtis yra nigori sake (nefiltruota sake). Gėrimas dažniausiai nėra brandinamas, nes vartotojai labiau mėgsta šviežio produkto skonį. Sake, veikiama šviesos, oro ir šilumos greitai praranda skonio savybes. Verta paminėti, kad vis tik egzistuoja keletas brandintos sake tipų – ji atrado savo rinkos nišą. Taigi, pasistengus, šio gėrimo mėgėjai irgi gali įsigyti šios sake, deja, ne visur.
Sake geriausia laikyti tamsioje vėsioje vietoje, nes saulės spinduliai ar šiluma greitai sugadina šį gėrimą. Sake, kuri yra saugoma kambario temperatūroje, geriausia suvartoti per keletą mėnesių nuo įsigijimo.
Po butelio atidarymo, gėrimą patartina išgerti per 2-3 valandas. Ją taip pat galima laikyti šaldytuve, tačiau rekomenduotina pabaigti gerti per 2 dienas. Taip yra dėl oksidacijos proceso, kuris prasideda iškart po butelio atidarymo – dėl to gėrimas praranda skonį. Jeigu sake laikoma šaldytuve daugiau nei tris paras, geriausia ją panaudoti gaminant ar verdant kokį nors patiekalą.
Elena Germanovič
Šaltinis: kurdesz.pl
Nuotrauka: inerneto archyvo nuotr.
Meniu.lt informacija