Itališkos sriubos (svetur)

Itališkos sriubos puikiai atspindi skirtingus šalies kraštovaizdžius ir metų laikus. Tik iš jų geriausiai galima nustatyti, kokių daržovių atitinkamu metu gamta siūlo. Iš sriubų sudedamųjų dalių taip pat lengva nustatyti, kokiame regione jos yra pagamintos.

Toskanos regione sriubos gaminamos iš baltų džiovintų pupelių ir džiovintų baltos duonos gabalėlių, o labiau pietiniuose šalies regionuose ruošiant sriubas dažniau naudojami pomidorai, česnakai, alyvų aliejus. Ligūrijoje į sriubas mėgstama dėti daug šviežių ir įvairų žolelių. Milano teritorijose labai populiaru sriubas virti iš ryžių, o Venete – iš makaronų.

Svarbu pažymėti, kad lakštiniai makaronai (kurių Italijoje yra gausus pasirinkimas) yra labai populiarūs ir naudojami gaminant sriubas bene visoje Italijoje. Pupelės ir žirniai, kuomet jie buvo atvežti iš Amerikos į Europą (pirmiausia į Ispaniją ir Italiją), taip pat greitai tapo vienais iš pagrindinių sriubų sudedamųjų dalių.

Pupelių sriubų Italijoje gaminama dažnai ir labai įvairių. Pavyzdžiui, pietinėje Italijoje zuppa di ceci gaminama su vištienos gabalėliais, Trieste populiari zuppa di lenticchie su lęšiais ir jota. Pastaroji sriuba likusioje Italijos dalyje laikoma egzotine.


Daugiau apie pasaulio virtuves>>

Parengta pagal „Culinaria European Specialties“
Meniu.lt informacija
Interneto archyvo nuotrauka