Kaip ir didžiosios upės, prasidedančios nuo mažų upeliukų, „Martell“ konjako namai pradėjo gyvuoti lyg mažas kūdikis. Dvidešimtmetis jaunuolis Žanas Martelis, 1715 metais įsteigęs savo įmonę, po šešerių metų rašė: „Aš įkūriau vieną sėkmingiausių viso krašto įmonių“.
Jaunasis Žanas suvokė ko trokšta konjako mėgėjai, tad sėkmingai plėtė savo veiklą. Tuo metu populiariausias buvo neilgai brandintas konjakas. Tuos laikus menantis „Martell“ V.S - ko gero vienas ilgiausiai pasaulyje gaminamų konjakų. Kaimynai britai greitai pamėgo šį švelnų vynuogių aromato, vaisių ir vanilės skonio gėrimą. Tai buvo pirmasis žingsnis į pasaulinį Martell populiarumą. Ilgainiui Žanui prireikė tvirtų namų savo žmonai, sūnums bei nemažiau svarbiam šeimos nariui - konjakui. Ilgai ieškojęs, jis įsikūrė Konjako miestelio pakraštyje. Gatebourse namas bei jį supančios žemės vėliau pavadintos „La Maison du Fondateur“ - įkūrėjo namais. Šeimos lopšys visą laiką buvo sergimas, tad jame iki šiol įsikūrusi Martell būstinė. Nuo 1753-ųjų metų Martell konjako namus valdo Žano Martelio paveldėtojai. Daug kas pasikeitė, bet konjakas išliko tas pats. Bėgant metams reikėjo naujo iššūkio, parodančio Martell konjakų didybę. Auganti konjakų ragautojų patirtis piršo norą pasiūlyti jų vertą senesnį konjaką. Taip 1874-aisiais gimė „Martell Medaillon“ V.S.O.P konjakas, skirtas paminėti paskutinius Liudviko XIV - „Saulės“ karaliavimo metus. Iki šiol šis konjakas vis to paties charakterio - vynuogių aromatas sumišęs su medžio kvapu, švelnus skonis primena saldžius džiovintus vaisius. Jis suteikia ragavimo džiaugsmo ne tik jį skanaujant vienumoje, bet ir su draugais. Jei norite pajusti ypatingai ekstravagantišką jausmą, laikas susipažinti su konjaku „Martell Cordon Bleu“. Kuklus pavadinimas - „Žydrasis kaspinas“ - lydi paprastos išvaizdos nektaro butelį. Martell kūrėjų prancūziška elegancija leidžia jį lyginti su paprasto kirpimo, bet labai prašmatnia moteriška suknele. Tai Eduardo Martelio nuopelnas: būdamas stilingu žmogumi, jis 1912-aisiais negalėjo sukurti kitokio konjako. Nugludintas ir sudėtingas „Cordon Bleu“ aromatas primena gėles bei prieskonius. Glotnus vaisių skonis ilgo konjako brandinimo metu susiliejo su ąžuolo suteikta vanile, nuryto gėrimo skonis burnoje išlieka, regis, visą amžinybę. Klasikinis - tai geriausias šį gėrimą atitinkantis apibūdinimas. „Žavioji epocha“ įkvėpė ir kitų nepaprastų konjakų gimimą. Tai „Martell X.O Supreme“ bei „Martell Extra“ konjakai, gaminti ir gaminami tik labai nedideliais kiekiais. Jie panašūs, o kartu ir skirtingi savo brandžiu, galingu skoniu. Skirtingi todėl, kad tik patys geriausi brandinti maišymo komponentai priimami ten, kur gimsta skonio šedevrai. Tai neperdėta, tad ši didžiausių brangenybių saugykla vadinama „Rojumi“. Aštuonios Martell gamintojų kartos saugojo mistišką rūsio kampelį, kur meistrai atrinkdavo ilgiausiai brandintus konjakus. Tai atsitinka ne anksčiau nei 50-60 metų nuo jaunos, grubios žaliavos brandinimo pradžios. Tuomet nektaru tapęs skystis perpilamas į stiklinius indus ir laukia, kol rūsio meistras nuspręs, jog laikas iš kelių skirtingo skonio nektarų sukurti stebuklą. Taip „Grande Champagne“ bei „Petite Champagne“ vynuogynų žemės aromatai gėrime susijungia su „Fins Bois“ bei „Borderies“ vynuogynų skoniu. Taip gimsta dar vienas „Martell“ stebuklas.
Interneto archyvo nuotr.
Pagal užsienio spaudą
