Arbatos ceremonijos paslaptis atskleidžia japonė

Vilniaus prekybos centre „Europa“ veikiantis japonų restoranas „Miyako“ kviečia užsukti išgerti arbatos pagal japonų tradicijas ir pabandyti pasinerti į šios šalies filosofiją. Ji teigia, jog palaimos ir stiprybės galima pasisemti kasdienybėje ir mus supančiuose daiktuose.

UAB „Nimfėja“ valdomas restoranas „Miyako“ siūlosi 6-8 žmonių grupėms organizuoti porą valandų trunkančias japoniškas arbatos gėrimo ceremonijas. Arbatos gėrimo ritualas su lengva užkanda prieš ceremoniją, trumpa informacija apie jos eigą, elgseną ir atminimo suvenyras lankytojui atsieis 60 Lt. Jurga Gurčinienė, „Miyako“ rinkodaros vadybininkė, tikina, jog šiame restorane rengiama arbatos gėrimo ceremonija nuo panašių kitose vietose skiriasi autentiškumu, mat jai vadovauja Vilniuje gyvenanti japonė Haruka Seto, šio meno išmokusi iš mamos ir močiutės.

„Japonijoje arbatos gėrimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Visų jai vadovaujančiųjų veiksmai yra vienodi, tačiau ceremoniją galima pagražinti išskirtiniais veiksmais, pokalbiais“, – su vos girdimu akcentu pasakoja p. Haruka.

Vilniuje, be japonų restorano „Miyako“, panašią arbatos gėrimo ceremoniją gali surengti ir arbatinė „Arbatos magija“. Čia ši paslauga, tik be vaišių, žmogui kainuotų 25 Lt. Kaip sakė šios arbatinės darbuotoja, ceremonijai vadovautų tos pačios japonės, p. Harukos, pamokyta darbuotoja.

Per 1 000 taisyklių
Japonų arbatos gėrimo ceremoniją reglamentuoja per 1 000 taisyklių. Jos nusako kambarėlio interjerą, vandens virimą bei išpilstymą, indų formą ir spalvą, vedančiojo ir svečių veiksmus, pokalbių temas. Šią ceremoniją japonai perėmė iš kinų ir suteikė jai unikalias japoniškas formas, gerokai pakeitė, estetizavo. Japonijoje šis ritualas tapo keramikos, sodų meno, architektūros, kaligrafijos, tapybos, ikebanų kūrimo meno sinteze.

Japonijoje ceremonija vyksta specialiame arbatos namelyje. Ji prasideda dažniausiai pietų metu ir trunka daugiau nei 4 val. Pirmiausia svečiai vaišinami įvairiais patiekalais, gali būti patiekiama ir japoniška degtinė sakė, paskui geriama vadinamoji sunkioji arbata, tada skelbiama pertrauka. Jos metu šeimininkas pertvarko namelį, pakeisdamas ikebaną bei kaligrafijos darbą, ir vėl visus kviečia mėgautis arbata, dabar jau lengvąja.

Arbatos gėrimo ceremonijos eigą ir filosofiją trumpai būtų galima nupasakoti taip: žiūrint į tapybos ritinėlį ar gėlę, puošiančią kambarėlį – apvalomas regėjimas, įkvepiant smilkalų – apvaloma uoslė, girdint vandens kunkuliavimą katiliuke bei vandens lašėjimą iš bambukinio vamzdelio – apvaloma klausa, mėgaujantis arbata – apvalomas skonis, liečiant arbatos ceremonijos indus – apvalomi lytėjimas. Japonai tiki, jog apvalius visus pojūčius, ir dvasia
apsivalo nuo purvo.

Geriama „mačia“
Restorane „Miyako“ arbatos gėrimo ceremonija trunka apie 2 val. „Pirmiausia ateinantieji gerti arbatos už slenksčio turi palikti problemas ir rūpesčius. Būtina nusiauti batus, su kuriais už durų paliekamos išorinio pasaulio dulkės ir nešvarumai“, – moko p. Gurčinienė.

Arbatos gėrimo kambarėlyje, kaip dera pagal kanoną, nėra baldų, tik arbatos gėrimo ceremonijai reikalingi indai – 24 įrankiai, iš kurių pusė keraminiai, lipdyti rankomis. Ponia Haruka pasitinka svečius, išdėlioja indus ir nusilenkusi svečiams gamina arbatą.

„Mačia“ (matcha), žalių arbatžolių milteliai, pagaminti iš jaunų, pavėsyje augintų arbatmedžių lapų, maišomi su šiltu vandeniu ir plakami bambukine šluotele (dauguma ragavusiųjų teigė, jog
ši tiršta arbata primena žirnių sriubą). Ponia Haruka pasakojo, kad vandens temperatūra priklauso nuo plikomos arbatos rūšies.

Arbata kiekvienam svečiui patiekiama skirtingose pialose, kurios turi „veidą“ ir „nugarą“. Ponia Haruka pialą įteikia „veidu“, gražiausia jo piešinio vieta, į svečio pusę. Pastarasis, prieš gerdamas, puodelį turi apsukti, kad akį džiuginanti vieta liktų nesutepta. Pagrindinis svečio vaidmuo šioje ceremonijoje – palaikyti įdomų pokalbį su šeimininku ir aplinkiniais. Visos destruktyvios temos – ligos, politika, svetimi turtai, apkalbos, gyrimasis – draudžiamos. Vengiama visko, dėl ko pašnekovų nuomonės galėtų išsiskirti.

Japonų arbatos gėrimo ceremoniją galima būtų pavadinti dėmesio sau ir aplinkai mokykla. Tai tarsi kvietimas pamėginti sustoti, pažvelgti į save, į aplinkinius žmones, į paprastus reiškinius – tą pasaulį, kurį, apimti kasdienės rutinos, pamirštame ir nebemokame jo jausti.


Jolanta Malinauskienė
„Verslo žinios“, 2006 02 03
Restorano archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>