Jeigu bent kartais pasižiūrite amerikietiškus filmus ar serialus, turbūt esate girdėję apie Padėkos dieną –JAV populiarią šventę, kuomet prie bendro stalo susirinkę draugai ir artimieji valgo kalakutą bei dalijasi mintimis apie tai, dėl ko gali būti dėkingi.
Kiekvienų metų lapkričio ketvirtajį ketvirtadienį minima diena (2017 m. tai bus lapkričio 23 d.), nors ir visai nepopuliari Europoje, Amerikoje yra vienas svarbiausių įvykių metuose: nuo Padėkos dienos amerikiečiams prasideda atostogų sezonas, kuris tęsiasi iki pat Naujųjų Metų.
Neabejotinai svarbiausias šventės atributas yra per Padėkos vakarienę gausiai valgiais nukrautas stalas: čia valgomas ne tik kalakutas, bet ir kiti tradiciniai patiekalai, tokie kaip bulvės, spanguolių padažas, daržovių ir moliūgų pyragai. Sakoma, kad per Padėkos dieną amerikiečiai suvalgo tiek maisto, kiek nesuvalgo per jokią kitą dieną metuose.
Istorija: kas švenčiama per Padėkos dieną
Padėkos dieną tradiciškai yra minima derliaus nuėmimo pabaiga: anksčiau šią dieną būdavo dėkojama Dievui už gausų derlių ir suteiktas gėrybes. Šiandien religinė Padėkos dienos prasmė yra nunykusi, tačiau išlikusi tradicija padėkoti artimiesiems už buvimą kartu ir prisiminti gerus dalykus, kurie nutiko per praėjusius metus.
Pasak amerikietiškos tradicijos, pirmoji Padėkos diena įvyko 1621 m. Plymuto kolonijoje: tuomet iš Anglijos į Ameriką atvykę piligrimai šventė sėkmingą derliaus sezoną, o kartu į šventę buvo pakviesti ir vietiniai indėnai, kuriems norėta atsidėkoti už patarimus ir pagalbą prisijaukinant naujas žemės ūkio kultūras ir išmokant žvejoti neįprastomis sąlygomis.
Išlikusiuose aprašymuose teigiama, kad derliaus šventėje buvo valgoma paukštiena (vandens paukščių – ančių, žąsų mėsa), elniena, kumpis, kukurūzai ir pupelės, įvairūs vaisiai ir uogos, moliūgai, omarai ir menkės. Kai kurie maisto produktai, tokie kaip kukurūzai, pupelės ar moliūgas, nebuvo įprastas maistas iš Anglijos atvykusiems piligrimams: juos auginti atvykėliai išmoko iš netoliese gyvenusios Vampanoag indėnų genties.
Plymute derliaus šventė išpopuliarėjo ir tapo tradicine, vėliau išplito ir po kitas Naujosios Anglijos kolonijas, tačiau nacionaline JAV švente ji tapo pamažu. Pietinėse valstijoje Padėkos diena ilgą laiką nebuvo labai populiari, o kitose valstijoje ji buvo švenčiama skirtingu laiku. Tik 1863 m. Padėkos diena prezidento Linkolno buvo paskelbta nacionaline švente, o nuo 1939 m. ši šventė kasmet minima ketvirtą lapkričio ketvirtadienį.
Kalakutas – Padėkos dienos simbolis
Nors pirmosios Padėkos dienos metu Plymuto apylinkėse buvo galima rasti daug laukinių kalakutų, manoma, kad kalakutiena tada dar nebuvo pagrindinis derliaus šventės patiekalas ir tradiciniu Padėkos dienos valgiu tapo vėliau.
Sunku tiksliai pasakyti, kodėl būtent kalakutas tapo Padėkos dienos simboliu, tačiau yra keletas teorijų. Visų pirma, kalakutas yra kilęs iš šiaurės Amerikos – todėl dar Bendžeminas Franklinas sakė, kad šis paukštis turėtų tapti Amerikos simboliu. Kita teorija šiek tiek praktiškesnė – kalakutas yra didelis paukštis, todėl juo lengvai galima pamaitinti visą šeimą, be to, jis nėra toks naudingas ūkiui, kaip, pavyzdžiui, vištos, kurios deda kiaušinius.
Šiandien per Padėkos dieną kalakutą rasite beveik kiekvieno amerikiečio namuose – netgi pati šventė kartais vadinama „Kalakuto diena“. Keptas paukštis patiekiamas kimštas įvairiais įdarais: dažniausiai salieru, morkomis, svogūnais ir kitomis daržovėmis, kartais – obuoliais, razinomis, spanguolėmis ar riešutais, o kai kurie į kalakuto vidų net deda daugiau mėsos – kumpio ar dešrelių. Skaičiuojama, kad kalakutieną per Padėkos dieną valgo 88% amerikiečių, kurie iš viso sudoroja apie 46 mln. kalakutų.
Kalakutas amerikietiškoje kultūroje toks populiarus, kad nuo 1947 m. Nacionalinė Kalakutų Federacija Padėkos dienos proga pradėjo dovanoti gyvą kalakutą JAV prezidentams. Anksčiau jie būdavo papjaunami ir suvalgomi, bet nuo 1989 m. atsirado tradicija šiems dovanojamiems kalakutams suteikti malonę – tuomet jie išvežami į fermą, kur gali laisvai gyventi ir mirti natūralia mirtimi.
Kiti tradiciniai Padėkos dienos patiekalai
Šalia kepto kalakuto ant Padėkos dienos stalo Amerikoje patiekali įvairūs garnyrai, kurie kiekvienoje šeimoje gali šiek tiek skirtis. Dažnai valgoma bulvių košė, saldžiųjų bulvių pyragas, įvairiai paruošti kukurūzai ir pupelės, grybų sriuba ir salotos.
Daugeliui tikra Padėkos vakarienė asocijuojasi ir su spanguolių padažu, kuris valgomas kartu su kalakutiena, ir specialiu mėsos padažu (angl. gravy), kuris gaminamas iš natūralių mėsos sulčių, įmaišant įvairių kitų ingridientų. Desertui dažniausiai patiekiami įvairūs pyragai: moliūgų, obuolių ar graikinių riešutų, taip pat populiarus saldus pudingas.
Be daugeliui pažįstamų tradicinių Padėkos dienos patiekalų, vis dėlto egzistuoja ir nemažai regioninių bei kultūrinių skirtumų. Pavyzdžiui, Amerikos italai per Padėkos dieną dažnai valgo lazaniją, afroamerikiečiai ir pietiečiai – makaronus su sūriu, o meksikiečiai – savo tradicinį padažą mole.
Kai kurie amerikiečiai vietoje kalakuto patiekia kumpį arba kitus keptus paukščius, pavyzdžiui, antį ar žąsį. Vegetarai ir veganai Padėkos dienos proga dažniausiai gamina įvairius daržovių pyragus, patiekalus su tofu ar kimštą moliūgą.
***
Amerikoje Padėkos diena yra didžiulė nacionalinė šventė, kuri be kalakuto valgymo ir dėkojimo artimiesiems turi ir kitų tradicijų. Pazvydžiui, miestuose dažnai vyksta šventiniai paradai, šeimos susirinkusios prie televizoriaus ekranų žiūri amerikietiškąjį futbolą, o labdaros organizacijos organizuoja dideles maisto skurstantiesiems rinkimo akcijas.
Galbūt Padėkos dienos populiarumą nulėmė tai, kad ši šventė yra sekuliari, tad ji įtraukia visus amerikiečius, nepriklausomai nuo jų religinių pažiūrų, kultūrinių, etninių ir kitokių skirtumų.
Akvile Ben Haim @Meniu.lt
