Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Airijos užeigos sieną puošia žinomos lietuvių poros nuotrauka

2007-09-03
Опубликовать вашу статью

Niekas nepaneigtų, kad Airija garsėja „Guinness“ alumi, o airių užeigose gausu Airijos simbolių – laimę nešančių trilapių dobilų, arfų, pasakų personažų, jose vyrauja prietema ir sunkūs medžio baldai. Tačiau Dubline gyvenančią lietuvę Eglę Domarkaitę maloniai nustebino vienoje pakelės užeigoje besipuikuojanti Kristinos ir Algirdo Brazauskų nuotrauka. Bet apie tai, kaip ji ten atsidūrė, kaip atrodo Airijos maitinimo įstaigos, ką valgo tradicinis airis ir kitas gyvenimo Airijoje subtilybes papasakos pati Eglė.

Airija garsėja „Guinness“ alumi. Ar iš tikrųjų šalyje jis populiariausias?
„Guinness“ alus Airijoje tikrai labai populiarus. Užsukus į barą ar užeigą pamatysi ne vieną, kuris gurkšnoja šį tamsų ir tikrai gerą aromatą turintį alų. Aš jo pirmą kartą paragavau „Guinness“ alaus darykloje ir man labai patiko. Nors nesu alaus mėgėja ir nelabai skiriu jo rūšis, bet „gineso“ alų iškart atskirčiau. Jis ypatingas. Ypatingas ir jo pylimo būdas į bokalą: pirmiausia pripilama tik dalis bokalo ir leidžiama alui nusistovėti, jis atrodo tarsi gyvas – iš apačios į viršų tarsi fontanais kyla puta, bet per viršų neperbėga. Tada alaus pripilama iki bokalo viršaus, susidaro tiršta ir skani puta.

Kokie airių nacionaliniai patiekalai?
Nacionaliniai patiekalai labai paprasti, bet skanūs. Tai esminis airių tradicinės virtuvės bruožas. Airijoje dominuoja žuvies restoranai. Patiekalams gaminti naudojami šviežiausi vietos produktai. Labai populiari tradicinė airiška sriuba iš žuvies produktų, kurią ragavom kartu su draugu vienoje pakelės užeigoje. Tikrai skani, primaišyta įvairiausių jūrų gėrybių. Pati sriuba tiršta, balta, joje „plaukioja“ visokie įdomūs padarėliai. Vaizdelis gal ir nekoks, bet skonis tiesiog pasakiškas. Airiai dažnai renkasi troškintą avieną su svogūnais ir bulvėmis ar kopūstus su bulvėmis.

Mano nuomone, airiai – jūrų gėrybių mėgėjai. Nors jų vandenyse gaudoma žuvis ir jos pasirinkimas labai platus, žuvis čia tikrai nėra pigi. Pavyzdžiui, pirkom 2 šviežios lašišos gabaliukus (apie 400-500 gramų) šviežios žuvies turgelyje prie jūros, o sumokėjom beveik 12 eurų. Airiški pusryčiai labai sotūs – kumpis, dešrelės, grybai, pomidorai, bulvių pyragėlis, skrudinta duona, kava arba arbata.

Kokios patiekalų kainos restoranuose?
Visų pirma patiekalų kainos priklauso nuo restorano. Pavyzdžiui, paprastoje užeigoje, bare, kavinėje galima pavalgyti už 20 eurų. Restoranuose kainos svyruoja nuo 15 iki 45 ir daugiau eurų.

Koks interjeras vyrauja airių kavinėse, baruose, restoranuose? Ar yra kokių nors visoms šalies maitinimo įstaigoms bendrų detalių?
Vyrauja senovinis stilius, t. y. akmens sienos, židiniai, mediniai baldai, gausu senienų: senovinių radijų, veidrodžių, visokių senų niekučių, prietema. Kai kuriose užeigose itin pabrėžiama vienos ar kitos airių futbolo komandos svarba, iškabinamos jų vėliavos. Daug kur vyrauja Dublino simbolis – arfa. Nemačiau labai originalių, šiuolaikiškų, ekstravagantiškai įrengtų kavinių ar užeigų. Matyt, eilinis žmogus geriau ir laisviau jaučiasi tokioje aplinkoje.

Lankeisi neįprastoje užeigoje, kur ant sienos kaba net K. ir A. Brazauskų nuotrauka...
„Fox’s pub“ yra XVIII a. pakelės užeiga, esanti Glencullen’e kalnuose. Pats pastatas labai senas, lauke stovi labai daug senovinių rakandų, net suvargęs ir visko matęs XX a. pradžios autobusas. Užeigos viduje – kelios salės, didelis atviras židinys, virš kurio tariamai džiūsta sukabinti savininko apatiniai. Lentynos pilnos senų žibalinių lempų, puodų, ant sienų kaba paveikslai, senos nuotraukos, plakatai, išnaudotas kiekvienas laisvas lopinėlis. Užeigoje sukabintos visų įžymių žmonių, kurie čia lankėsi, nuotraukos. Taip atsirado ir Kristinos bei Algirdo Brazauskų nuotrauka, kurie čia lankėsi, berods, 2003 m. Buvo daug ir kitų įvairių valstybių prezidentų nuotraukų.

Ten jautiesi kaip muziejuje, nes ir indai, įrankiai, kuriais valgai, senut senutėliai. Ant kiekvienos kėdės padėta po didelę pagalvę, ant žemės pilna šieno ir šiupenų. Yra dar viena labai didelė salė, kurioje sujungti stalai, didelis baras ir dar didesnė scena. Tuo metu, kai įėjom, buvo pilna žmonių, ant stalų buvo sudėti didžiuliai alaus bokalai, grojo airių muzikos grupė, atrodė, kad tikrai esu ne savo laikuose.

Ar teko viešėti pas airį?
Pas airį svečiuose būti neteko. Kažkodėl lietuviai jų vengia. Jei įsivaizduočiau eilinį airį, apie kurį jau susidariau nuomonę, manau, atėjus į svečius vaizdelis būtų toks: duris atidaro laisvu stiliumi apsirengęs airis, visas purvinas, truputį išgėręs. Elgiasi labai draugiškai, tikriausiai pasiūlo išgerti alaus... Užkandžiams – bulvių traškučiai ar kažkas panašaus, bet būtinai labai kaloringas maistas. Jeigu valgome vakarienę, ji užsakoma iš artimiausio take away greitojo maisto restorano. Meniu būtų maždaug toks: skrudintos bulvytės, pomidorų padažas ir Coca-cola.

Kokio maisto pasiilgsti būdama Airijoje?
Visada apsiperkame rusų parduotuvėje, kurios pavadinimas itin skambus – „Rasputin“. Ten galima gauti bet ko. Tai yra didžiųjų užsienio miestų privalumas – tikrai rasi nors vieną Rytų Europos parduotuvę. Airių parduotuvėse nėra tikros grietinės, varškės, juodos duonos. Didelis pusfabrikačių pasirinkimas. Sunku rasti natūralių produktų.

Ko pasiilgstu? Rusų parduotuvėj nėra mano pamėgtų „Magijos“ varškės sūrelių, „Rokiškio“ varškės su persikais arba razinomis, avižinės duonos.

Ko lietuviškų restoranų šeimininkai galėtų pasimokyti iš airių?
Paprastumo. Juk jame ir slypi visas grožis. Turiu omenyje, mesti šalin perdėtą manieringumą, susikaustymą, daugiau šypsotis ir nuoširdžiai bendrauti, šitaip leidžiant pačiam restorano lankytojui atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką.

Živilė Kleivaitė
Meniu.lt informacija