Skandinavijos regionas – tai Švedija, Norvegija ir Danija, tačiau kalbant apie kultūros ir tradicijų panašumus, dažniausiai neaplenkiamos ir kitos Šiaurės šalys: Suomija bei Islandija. Nors žuvis šių valstybių virtuvėje yra nepamainoma, apstulbsite sužinoję, ką dar mėgsta mūsų kaimynai šiaurėje! Pažvelkime, kuo gi lietuvių skrandžius (ir protus!) gali nustebinti Skandinavijos šalys.
Lėktuve draudžiama!
Švedijos virtuvė turi neįtikėtiną patiekalą, dėl kurio jūsų neįleis į lėktuvą! Surströmming – tai lengvai sūdyta konservuota silkė, kuri pasižymi iš kojų verčiančiu kvapu. Švedijoje ji patiekiama jau nuo 16-ojo amžiaus ir iki šiol yra laikoma tikru šalies delikatesu. Silkė šiam patiekalui atkeliauja iš Baltijos jūros. Žuvis pradedama gaudyti balandį, o valgoma rugsėjį, mat konservavimas užtrunka mažiausiai šešis mėnesius! Ilgo fermentacijos proceso metu susidaro rūgštys ir viena jų – vandenilio sulfidas (H2S), kurio kvapas primena supuvusių kiaušinių. Tik patys drąsiausi pasiryžta atidaryti skardinę su Surströmming’u jos viduje, o štai oro linijos įvedė raštišką draudimą, neleidžiantį Surströmming net registruotame bagaže. Ir, matyt, ne veltui!
Ne vaikams
Suomijoje galite pamatyti saldainių pakuočių su perspėjimu „ne vaikams“. Kodėl? Tradicinė sūri lakrica – tai saldainių rūšis, kuri yra tokio stipraus skonio, kad priverčia nutirpti liežuvį! Pagalvosite, kad sūraus šokolado jau esate ragavę ir negali būti taip blogai, tačiau sūrioje lakricoje naudojama ne paprasta valgomoji druska ir ne joduota ar jūros druska… bet amonio chloridas. Išties, Suomijoje sūri lakrica yra vadinama salmiakki – žodis, kilęs iš lotynų sal ammoniacum, reiškiančio „amonio druska”. Kai kurie saldainiai yra tokio stipraus skonio, kad vaikams jie yra griežtai nerekomenduojami.
Uogienės, vaisiai ir... mėsa!
Švedai savo virtuvėje mėgsta ryškius skonius (prisiminkime Surströmming) lygiai taip pat kaip ir saldumynus, tad kodėl gi šių dviejų dalykų nesumaišius? Kol kai kurie iš mūsų nepatikliai žiūrime į „Havajietišką” picą su kumpiu ir ananasais, Švedijoje kone kas dieną skanaujama kraujine dešra su bruknėmis, mėsos kukuliais su bruknėmis, troškiniu su bruknėmis ir visur kur – bruknės! Arba bananai. „Skraidantis Jokūbas” (švediškai Flygande Jakob) – vištienos, žemės riešutų, grietinėlės ir bananų troškinys – puikus pavyzdys.
Lietuva ir Norvegija turi bendrą aistrą
Ir tai yra duona. Norvegai duoną valgo per pusryčius, pietus ir vakarienę – ir galėtų ją valgyti dar dažniau. Šį kepinį jie paprastai vartoja kaip sumuštinių pagrindą. Į mokyklas vaikai nešasi pietų dėžutę, kurioje visuomet yra riekė duonos, o ir retą suaugusįjį pamatysite be sumuštinio rankoje per pertrauką.
Danų kepiniai – visai ne danų?
Tiesa ta, kad 1840-iais Danijoje bandeles pradėjo gaminti ten gyvenę kepėjai iš Austrijos. Štai kodėl ypatingieji sluoksniuotos tešlos daniški pyragaičiai daniškai skamba „wienerbrød”, arba „Vienos duona”. Žinoma, per šimtmetį trukusias tradicijas, danai išpuoselėjo savo tešlos gaminių receptus ir dabar kažin ar kas nors galėtų tai iš jų atimti.
Net suomiai Suomijoje tam nesiryžta!
Maksalaatikko – tai vienas tradicinių Suomijos patiekalų, kurį gali valgyti tik labai labai gurmaniškus patiekalus mėgstantys suomiai. Šilta maltų kepenų, ryžių, svogūnų ir razinų košė su sirupu yra patiekiama kartu su bruknių uogiene šalia.
Laimingiausi pasaulyje
Pagal 2018 metų pasaulio laimingiausių valstybių ataskaitą – World Happiness Report 2018 – keturios Šiaurės šalys užėmė pirmąsias keturias vietas sąraše! Pati laimingiausia Suomija, po jos eina Norvegija, tuomet Danija ir Islandija. Visos šios Skandinavijos ir Šiaurės valstybės turi glaudžiai susipynusias virtuvės tradicijas! Sutapimas? Juk įrodyta, kad maiste esantys ingredientai gali pakelti serotonino (laimės) hormono lygį ir pakeisti nuotaiką!
