Vynas, kurio gamybai sultys sunkiamos iš sušalusių vynuogių, vadinamas ledo vynu. Šie vynai kvepia medumi, rožėmis, svarainiais ir įvairiais egzotiškais vaisiais.
Cabernet duona, Chardonnay skonio bandelės, o gal Gewürztraminer skonio makaronai?
Dėl gėrimo tradicijų sake – prieštaringai vertinamas gėrimas. Naudojami tiek labai maži, tiek didesni indeliai – priklausomai nuo situacijos.
Senovės Egipte šviežios vynuogės, skirtos valgymui, buvo saugomos šaltose patalpose, pridengtos lapų sluoksniu.
Vis dėlto Herodotas klydo. Senovės egiptiečiai ne tik augino vynuogynus. Tai buvo viena iš pagrindinių augalinių kultūrų, auginamų krašte, išsidriekusiame prie Nilo krantų.
Sake galima gerti karštą arba šaltą. Didesnio populiarumo sulaukė karšta sake.
Likeriai – labai plati gėrimų grupė. Jų stiprumas gali būti nuo 18 % iki 80 %. Likeriai skirstomi į keletą kategorijų: vaisinius, kreminius, šokoladinius, degtinės ir brendžio, anyžinius, riešutinius ir žolelių.
Internete galima rasti nemažai straipsnių apie „Coca-Cola“ gėrimą.
Arbatoje gausu antioksidantų, kurie padeda išvengti kai kurių ligų bei pailgina žmogaus gyvenimą.
Shochu populiarumą lemia ne tik nedidelė kaina ir tai, kad jo galima įsigyti praktiškai visur. Japonai įsitikinę, kad šis gėrimas padeda virškinimui.
Shochu yra Japonijoje populiarus distiliuotas alkoholinis gėrimas. Dažniausiai jo alkoholio tūrio koncentracija siekia 25 %.
Tamsų alų reikia gerti mėgaujantis sudėtingu jo skoniu. Tam reikia laiko ir atitinkamos vietos, pavyzdžiui, angliško „pub‘o“.
Prancūzija garsėja savo vynais, giliomis vyno gamybos tradicijos, regionų įvairumu ir savitumu. Ir ne veltui.
Vien išgirdus šiuos žodžius idėja atrodo labai absurdiška, tačiau tik iš pradžių. Sumanymo esmė yra suteikti vartotojui galimybę įsigyti vyno nedideliais kiekiais.
Nepaisant nelabai palankaus oro, vynuogių derlius šiais metais pradėtas rinkti daug anksčiau nei įprasta. Paskutinį kartą taip anksti vynuogės rinktos tik XIX amžiuje.
Kokius vynus gėrė mūsų protėviai? Turbūt nelabai gerus, nes nežinojo fermentacijos pagrindų, nemokėjo kontroliuoti pagrindinių gėrimo gamybos procesų...
Dauguma indiškų viskių gaminami alkoholio pagrindu, kuris gaunamas iš sirupo. Technologiniu požiūriu toks „viskis“ už Indijos ribų vargu ar galėtų vadintis viskiu.
Viskis Japonijoje buvo gaminamas jau 1870 metais, tačiau pramoniniu būdu pradėtas gaminti tik 1924 metais, kai buvo įkurta pirmoji viskio gamykla Yamakazi.
Viskis į Kanadą atkeliavo kartu su škotų emigrantais. Taigi jo gamybos būdas praktiškai buvo tapatus škotiškojo gamybos būdui.
Viskio istorija JAV išties neeilinė. 1794 metais jis tapo Pensilvanijos valstijos fermerių sukilimo priežastimi.
Istorijos bėgyje kartu su škotų ir airių emigrantais į Ameriką atkeliavo jų pamėgtas viskis. Kadangi šio gėrimo importas buvo ribojamas, greitai pradėtą viskį gaminti vietoje.
Nuo seniausių laikų viskis yra mėgiamas ir airiams labai svarbus gėrimas. Su juo siejama daugelis tradicijų.
1831 metais Aeneas Coffey išrado ir užpatentuotavo naują destiliavimo būdą, kuris pavadintas Coffey or Patent Still.
Kokią vertę škotams turi viskis? Neįkainojamą. Be jo negali apsieiti joks svarbesnis įvykis, o šio gėrimo gamyba išaugo iki patriotizmo išraiškos.