Aukštą kartelę ypač lengva iškelti naujiems, anksčiau niekada negirdėtiems restoranų pavadinimams. O ypatingai tokioms vietoms, kurios, socialinėje erdvėje žada tikrus skonių atradimus, prilygstančius net pačioms įdomiausioms ir netikėčiausioms maisto kelionėms. Būtent tokiais žodžiais, apie savo dienos pietus atsiliepia „Marina Bistro“.
Kas yra nacionalinis turkų patiekalas? Jei paklausite pačių turkų, jie ims vardinti įvairiausius mums girdėtus ir negirdėtus gardumynus, ir, tikėtina, kebabas nebus paminėtas pirmiausia, nors daugeliui iš mūsų Turkijos virtuvė asocijuojasi būtent su šiuo patiekalu.
Rudens spalvomis nuspalvintas senamiestis šiandiena mus atvedė ne kur kitur, kaip į gero alaus gerbėjų jau spėtą pamėgti gastropub’ą - HOP DOC.
Sveikuoliai, ir figūra besirūpinantieji dažnai į bulves žiūri skeptiškai – esą ši daržovė kaloringa, nelabai maistinga ir organizmui iš jos mažai naudos. Ar tai tiesa? Ar iš tiesų gerai pažįstame mums tokią įprastą ir, regis, niekuo neintriguojančią bulvę?
Restoranų bei kavinukių, kuriuose pusryčiai tiekiami ištisą dieną pavadinimus galėčiau suskaičiuoti ant rankų pirštų, todėl nenuostabu, jog nauja pusryčių vieta Vilniuje - „Moss Cafe“ akimirksniu patraukė mano dėmesį.
Austrija – valstybė pačioje Europos širdyje, nenuostabu, kad šios šalies kulinarijos tradicijose susipina įvairiausių kraštų ir tautų įtakos. Patiekalų bei ingredientų įvairovę lemia ir šalies geografija bei klimatas, ir permaininga istorija – Vienoje, kuri buvo Austrijos-Vengrijos imperijos sostinė, buvo išrastas ir ištobulintas ne vienas įmantrus aukštuomenei skirtas patiekalas.
Senas posakis byloja: Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui. Norintys numesti svorio taip pat tikriausiai ne kartą yra girdėję patarimų nevalgyti po 18 val., rinktis kuo lengvesnę vakarienę arba išvis jos atsisakyti. Ar tokia taktika tikrai teisinga?
Legendiniu dažnai pavadinamas japoniško maisto restoranas Vilniuje „Kamikadzė“ savo lankytojus ilgą laiką džiugino kokybiškais, tačiau limituotais dienos pietumis. Įsimintinu jų skoniu ne kartą mėgavausi ir aš, bet, turiu pripažinti, šio japoniško maisto pasiilgdavau ne tik dienomis, bet ir vakarais.
Šiltos, kvapnios arbatos puodelis - kaip tik tai, ko reikia vėsią darganoto rudens dieną. Tik štai pasirinkti tinkamiausią gali būti painoka - juk arbatos rūšių ir ruošimo būdų tiek daug... Ar yra vienas, geriausias, šios gėrimo ruošimo ir vartojimo būdas?
Šiandieną, smagiai riedant paspirtukais, visai naujai išklotu laisvės alėjos grindiniu, akis užkliudė restoranėlis, kurio anksčiau nebuvome pastebėję. Sakote kas gi tai? O gi restoranas MANGAL!
Jau septintą kartą vyks Lietuvos Gastronomijos savaitė, tad kviečiame pasžiymėti kalendoriuose lapkričio 4–10 d. ir laukti šio renginio kartu su meniu.lt.
Vilniuje įsikūręs vegetariškas restoranas „Holigans“ vakar pristatė savo naująjį – rudens ir žiemos valgiaraštį. Į renginį susirinkę tinklaraštininkai ragavo tandūre gamintus užkandžius bei karštuosius patiekalus ir įvairius saldumynus.
Tarptautiniame jaunųjų šefų čempionate „International Young Chefs Challenge“, Kinijoje, Lietuvos jaunieji meistrai Erikas Janerikas ir Rokas Ragauskas iškovojo sidabro medalius.
Jei mėgstate Tolimųjų Rytų virtuvę, bao bandelės jums tikrai pažįstamos; pastaruoju metu jos vis dažniau randa vietos ir ant europiečių stalo kaip lengvas užkandis ar net pagrindinis patiekalas. Kas lėmė šių bandelių populiarumą?
Kelionės, skaitymas, brangiausi žmonės ir, žinoma, maistas – tai svarbiausi gyvenimo stebuklai „Užkalnio” žurnalo vyriausiajai redaktoriai Faustai Marijai Leščiauskaitei, kurie jos gyvenimui suteikia spalvas ir daro jį kur kas įdomesnį.
Atrodo, jog Teatro aikštės pašonėje Klaipėdoje įsikūręs restoranas „Piccolini“ niekada nebūna tuščias. Kaskart praeidama pro šią vietą matau restorano duris varstančius lankytojus, o užsukusi vidun - be atokvėpio salėse besisukančias padavėjas. Išsiaiškinti, kodėl „Piccolini“ taip traukia klaipėdiečius ir miesto svečius, keliavau vieną šeštadienio popietę.
Lietuviškos virtuvės istorija yra įvairi: nuo viduramžių aukštuomenės valgymo papročių ir paprastų valstiečių grūdinių patiekalų iki šių dienų tradicijų, perimtų iš kitų šalių. Tačiau ar tradicinis maistas tikrai yra nacionalinis?
Fotografė, maisto stilistė, 4 kulinarinių knygų autorė, Gintarė Marcel šiuo metu gyvena Šveicarijoje ir pasakoja mums apie savo laimę, visai netikėtai suradus idealų aistros menui ir maistui balansą. Šiuo metu skoningas, meniškas ir estetiškai atrodantis maistas – vienas iš jos fotografijos objektų.
Tai vieta, į kurią negali eiti skubėdamas ir tikėtis, kad spėsi į spektaklį, prasidedantį už geros valandos. Tai vieta, į kurią ateini pabėgti nuo kasdienio tempo, tarsi pavaros perjunginėjamo į vis didesnį režimą sulig kiekviena darbo savaitės diena.
Tolimoji Australija garsėja baimę keliančiais vorais ir kitais gyviais, tačiau kas galėjo pamanyti, kad pavojingi gali būti ne tik jie, bet ir kai kurios virtuvės tradicijos? Leisdamiesi į skonių kelionę po Australiją pasiruoškite netikėtiems atradimams ir dalelei laukinės gamtos jūsų lėkštėje!
Savaitgalio popietė nedideliame, šviesos ir žmonių šurmulio pilname restoranėlyje ant jūros kranto. Skamba lyg atostogų romano puslapiuose aptiktas sakinys, tiesa? Tačiau kasmet pilnėjančiame Lietuvos pajūryje atsirado būtent tokia idiliška, it knygose aprašyta vieta, žaisimingu pavadinimu „Baltas Ruonis“.
Nors žuvis šių valstybių virtuvėje yra nepamainoma, apstulbsite sužinoję, ką dar mėgsta mūsų kaimynai šiaurėje! Pažvelkime, kuo gi lietuvių skrandžius (ir protus!) gali nustebinti Skandinavijos šalys.
Sveikos mitybos specialistė Indrė Trusovė, jau devynerius metus puoselėja tokį gyvenimo būdą, kuris skatina rinktis sveiką ir gerą maistą, nebijoti eksperimentuoti, ragauti, gaminti, mylėti žmones ir save, aktyviai leisti laisvalaikį, sportuoti ir džiaugtis kiekviena diena.
Prieš gerą mėnesį Kauno Laisvės alėjoje duris atvėrė restoranas Meet & Taste. Vėlyvą sekmadienio rytą atvykus papusryčiauti, buvome pasitikti malonaus padavėjos pasisveikinimo ir ne itin jaukios atmosferos.