Nuo savo kuklios pradžios, datuojamos 1800-ųjų pabaiga ir 1900-ųjų pradžia (nėra vieno konkretaus sviestinių „tartalečių“ autoriaus, kuris būtų pateikęs jų baigtinį receptą), iki ne vieno, o net dviejų turistų traukos centrų, atsiradusių sviestinių „tartalečių“ dėka. Be to, rengiami įvairūs vietinės reikšmės, regioniniai ir nacionaliniai sviestinų „tartalečių“ konkursai, kur rungiasi ir profesionalūs kepėjai, ir atskiros šeimos, ir kur vieninteliu „nevykėliu“ lieka tik tie, praleidę progą paragauti šių puikių skanėstų.
Sviestinė „tartaletė“ yra tolima „cukrinio pyrago“ (angl. „sugar pie“) arba „Tarte au Sucre“ giminaitė. Jis kilęs iš prancūziškosios Kanados provincijos, Kvebeko, ir, kaip sviestinės „tartaletės“, turi saldų įdarą, gaminamą iš miltų, sviesto, rudojo cukraus arba klevų sirupo, ir dažnai vanilės arba grietinėlės, tačiau cukrinis pyragas gaminamas normalaus pyrago dydžio. Tuo tarpu, sviestinė „tartaletė“, nors ir nėra griežtų taisyklių, turėtų būti apie 5-8 cm skersmens, kadangi ją tikrai turėtumėte valgyti viena ranka!
Kaip jau buvo paminėta, kai kuriuose regionuose sviestinės „tartaletės“ yra tapusios netgi oficialių turizmo veiklų centrine ašimi. Geriausiai žinomas yra maždaug 150 km į šiaurės vakarus nuo Toronto, Wellington North miestelyje veikiantis, labai taikliai pavadintas „Sviestinės tartaletės takas“, http://www.simplyexplore.ca/buttertart.htm Kuo gi šis „Sviestinės tartaletės takas“ toks įdomus, kad neapsiriboja vien tik skaniosios „tartaletės“ populiarinimu? Be daugybės restoranų ir sviestinėmis „tartaletėmis“ prekiaujančių parduotuvių, čia netgi galima rasti sviestinės „tartaletės“ formos skanėstų šunims, arba „tartaletės“ formos ir (arba) kvapo muilo. Wellington North miestelio Rinkodaros ir reklamos vadovė April Marshall interviu pareiškė, kad „Sviestinės tartaletės takas“ ne tik turėjo didelę įtaką šioms, su sviestinėmis „tartaletėmis“ susijusioms įmonėms, bet taip pat ir ir toms parduotuvės, kurios pasinaudojusios šiuo gardėsiu, pradėjo savo verslus.
Apie padidėjusį susidomėjimą sviestinėmis „tartaletėmis“ liudija vienas reikšmingesnių Kanados žemės ūkio renginių, „Karališkoji žiemos mugė“ (http://www.royalfair.org/), kuri šiais metais pristatė pirmąjį savo sviestinių „tartalečių“ konkursą. „Betty's Pies and Tarts of Port Hope“ kepykla iš Ontarijo (https://www.facebook.com/BettysPiesandTarts), buvo apdovanota už geriausią visoje šalyje sviestinę „tartaletę“. Ir tai ne koks mažas vietinės reikšmės konkursas. Kiekvienas „Karališkosios žiemos mugės“ konkurso dalyvis jau iki tol buvo laimėjęs mažiausiai vieną konkursą, kad atitiktų reikalavimus. Apdovanojimą laimėjusi sviestinė „tartaletė“, arba tiksliau, „Didžiaja čempione sviestinės tartaletės su slaptu ingredientu klasėje“ tapo sviestinė „tartaletė“ su pekano riešutais. Visos konkursui pateiktos „tartaletės“ buvo vertinamos pagal bendrą išvaizdą ir pagal tai, ar „tartaletė“ nepraranda savo formos, taip pat buvo vertinamas skonis, tirštumas ir „tartalečių“ vienodumas.
Bet sugrįžkime prie sviestinių „tartalečių“ valgymo džiaugsmų. Sviestinių „tartalečių“ vairovė dabar yra tokia įvairi, kaip ir jas kepantys žmonės. Aukščiau minėta diskusija dėl to, kad sviestinei „tartaletei“ turėtų būti naudojamas tik tikras (rudas) cukrus, o ne kukurūzų sirupas, ar dedama razinų ar ne, arba kiek skystas (arba ne) turėtų būti įdaras, nulėmė nepaliaujamai augantį susidomėjimą sviestinėmis „tartaletėmis“. Tikrai rasite sviestinių „tartalečių“ su žemės riešutų sviestu, aviečių uogiene, su saldainių gabaliukais – galimybės yra neribotos. Tad kodėl nepabandžius ir neparagavus Kanados skonio ir nesukūrus savo sviestinės „tartaletės“, to paprasto saldumo improvizacijos.
-------------
Klasikinis sviestinės „tartaletės“ receptas (ankstyvieji 1900-ieji)
Tešlai reikės (daugelis dabar perka užšaldytą tešlą ir visą dėmesį sutelkia ties įdaru):
- 500 ml universalių miltų
- 5 ml druskos
- 224 ml riebalų (margarino, tiks ir sviestas; anksčiau buvo naudojami tik išvalyti kiaulės taukai) – svarbiausia, kad liktų kieti kambario temperatūroje – to reikia, norint iškepti trapią tešlą.
- 25-35 ml labai šalto vandens
„Tartaletės“ įdaras:
- 2 kiaušiniai, išplakti
- 375 ml rudojo cukraus
- 300 ml minkšto sviesto
- 30 ml pieno
- 125 ml razinų (arba ne!)
- 5-10 ml vanilės, pagal skonį
Kepimas:
Tešlai dubenyje sumaišykite miltus su druska. Į miltus įdėkite riebalus, minkykite rankomis.
Palengva pildami vandenį šakute maišykite masę, kol tešla taps vientisa.
Paimkite nedidelį kiekį tešlos ir rankomis suformuokite nedidelį kamuolį. Miltais pabarstykite pjaustymo lentą ir iš kiekvieno kamuoliuko iškočiokite apie 5 cm storio tešlos lakštus. Supjausykite tešlą maždaug 10 cm skersmens apskritimais ir sudėkite juos į keksiukų formeles (keksiukų skardas). Įspauskite tešlą pagal formelių išlenkimus.
Įkaitinkite orkaitę iki 230° C.
Dabar gaminsime įdarą. Sumaišykite visus ingredientus vidutinio dydžio dubenyje. Šaukštu išdėkite mišinį į jau paruošas „tartalečių“ formas.
Kepkite orkaitėje apie 8 minutes, tada sumažinkite karštį iki 175° C ir kepkite dar 15-20 minučių. Įdaras ir tešla turėtų lengvai paruduoti.
Išimkite „tartaletes“ iš orkaitės, palikite atvėsti, geriausiai ant grotelių.
Išeiga: 16-20 tartalečių.
----------
Naujesnė klasikinė sviestinė „tartaletė“
Tešla: tokia pati, kaip ir aukščiau aprašyta.
Įdaras
125 ml rudojo cukraus
125 ml kukurūzų sirupo **
5 ml vanilės
125 ml razinų (arba ne!)
60 ml margarino
Kepkite 175 ° C temperatūroje, kol paruduos. Išeiga: apie 12 „tartalečių“.
** Jei norite saldesnio, ir net labiau „Kanados“ skonio, vietoj kukurūzų sirupo naudokite tikrą Kanados klevų sirupą.
