Maistas nėra vien tik energijos šaltinis ar paprastos kalorijos. Nuo to, ką valgome, priklauso tiek mūsų fizinė sveikata, tiek psichologinė būklė, emocijos ir bendra savijauta. Štai šokoladas ir apskritai saldumynai visuotinai laikomi geros nuotaikos užtaisu. Iš romantinių komedijų ir serialų atėjusi klišė yra giliai įaugusi į mūsų pasąmonę – užklupus liūdesiui ar slogiai nuotaikai daugelis iš mūsų pirmiausia griebiasi plytelės šokolado.
Bet ar iš tikrųjų šokoladas yra toks stebuklingas vaistas? O gal tai tik mūsų įsivaizdavimas? Štai keletas įdomių aspektų, kaip šokoladas veikia mūsų nuotaiką.
Juodasis šokoladas ir laimės hormonai
Šokolado ir geros nuotaikos ryšys nėra mitas. Iš tiesų ir mokslas yra įrodęs, kad juodasis šokoladas turi įtakos gebėjimui dorotis su stresu, padeda mums jaustis laimingesniems ir tiesiog pakelia ūpą.
Taip yra todėl, kad šokolado vartojimas skatina endorfino gamybą – šis laimės hormonu dažnai vadinamas cheminis junginys mūsų smegenyse sukuria malonumo jausmą. Be to, juodasis šokoladas yra gausus serotonino ir flavonoidų – natūralių antidepresantų, atsakingų už mūsų gerą nuotaiką.
Visgi svarbu nepamiršti, kad sveikiausias mums yra geros kokybės juodasis šokoladas. Prekybos centruose parduodami įvairūs šokolado gaminiai ir kiti saldumynai pilni cukraus ir riebalų – vartojant juos dideliais kiekiais ne tik nepagerinsite nuotaikos, bet ir pakenksite savo organizmui.
Šokoladas sukelia priklausomybę
Be to, kad yra gausus laimės hormonų, šokoladas turi ir priklausomybę sukeliančių savybių. Pastebėta, kad alkoholio mėginantys atsisakyti žmonės dažnai jį pakeičia būtent šokoladu, kurį vartoja gerokai per dideliais kiekiais. Priklausomybę sukeliančios šokolado savybės susijusios su produkte esančiomis medžiagomis – kofeinu, anandamidu, fenetilaminu ir magniu.
Pavyzdžiui, 100 gramų šokolado randama apie 43 mg kofeino – šis chemikalas gali sukelti nemigą, susierzinimą ir nerimo priepuolius. Panašiai kaip ir atsisakius kavos, nutraukus šokolado vartojimą gali atsirasti galvos skausmai ir nuovargis.
Kitas aspektas yra tiesiog psichologinis. Nors šokoladas gali pagerinti mūsų nuotaiką, jo efektas yra laikinas. Norėdami ilgą laiką išlaikyti gerą savijautą, šokolado suvalgome vis daugiau ir daugiau.
Šokoladas ir depresija
Keletas tyrimų atskleidė, kad esama sąsajos tarp depresijos ir šokolado vartojimo. Pavyzdžiui, daugiausiai šokolado suvalgoma tose šalyse, kuriose fiksuojami didžiausi savižudybių ir žmogžudysčių skaičiai. Taip pat pastebėta, kad depresija sergantys žmonės suvartoja net 55 proc. daugiau šokolado nei tie, kurių ši liga nekamuoja.
Tai leidžia manyti, kad ryšys tarp šokolado ir depresijos tikrai egzistuoja, tačiau sunku pasakyti, ar būtent šokoladas sukelia depresiją, ar tiesiog depresijos kamuojami žmonės jo suvartoja daugiau. Tikriausiai ryšys yra abipusis. Panašiai kaip ir alkoholis ar kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos, šokoladas bent trumpam padeda pasijusti geriau, tačiau ilgas vartojimas sukelia priešingą efektą.
Dauguma depresija sergančių žmonių vartoja ne kokybišką juodąjį šokoladą, bet sočiųjų riebalų bei cukraus pilnus šokolado gaminius. Juose randami dirbtiniai trans-riebalai mažina Omega-3 riebalų rūgščių gamybą organizme – o tai yra mums svarbus ir reikalingas natūralus antidepresantas.
***
Paaiškinti ryšį tarp šokolado vartojimo ir mūsų nuotaikos gali būti taip pat sunku, kaip atsakyti į klausimą, kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis. Kaip bebūtų, kaip ir visi produktai, taip ir šokoladas turi būti vartojamas su saiku. Nereikia galvoti, kad šis saldumynas yra kažkoks stebuklingas antidepresantas – jeigu jus nuolatos kamuoja slogi nuotaika, geriau apsilankyti pas specialistą.
Akvile Ben Haim @Meniu.lt
