Ženšenis auga Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, kur šio augalo šaknis jau tūkstančius metų naudojama liaudies medicinoje.
Žinoma, jog ženšenio šaknis turi terapeutinį poveikį, o naudojama reguliariai, ji gali padidinti gyvybingumą ir pailginti gyvenimą. Nors augalas veda skaisčiai raudonas uogas, naudojama tik šaknis, kurios pavadinimas, išvertus iš originalo kalbos, reiškia „žmogaus šaknis“ (pagal formą ji primena žmogaus kūną).
Skiriamos trys ženšenio rūšys: amerikietiškasis, korėjietiškasis bei kinietiškasis iš Sibiro.
Amerikietiškas ženšenis turi didelę paklausą Azijoje, todėl į šią šalį importuojama daugiau nei 85 % Amerikoje užauginamo ženšenio. Šiaurės Amerikoje vietiniai gyventojai ženšenį naudoja tūkstančius metų, tuo tarpu europiečiai-imigrantai jį pradėjo vartoti apie 1700 m. Amerikietiškame ženšenyje yra du kartus daugiau veikliosios medžiagos – ženšenosidų, būtent dėl šios priežasties jį taip vertina azijiečiai. Šiaurės Amerikoje geriausias ženšenis išauginamas Viskonsino ir Ontario valstijose.
Azijos ženšenis (Korėjos, Mandžūrijos, Vietnamo, Kinijos) laikomas šiltesniu, priešingai nei amerikietiškasis, todėl jį galima vartoti tik su pertraukomis. Be to, jame perpus mažiau amerikietiškame ženšenyje esančių ženšenosidų.
Sibiro ženšenis tėra tik tolimas šio augalo giminaitis, todėl jo tikslesnis pavadinimas – „eleuthero“. Taip pat jame nėra ženšenosidų ar kitų tikrajam ženšeniui būdingų veikliųjų medžiagų.
Gerosios ženšenio savybės
Ženšenis gerina atmintį, didina gyvybingumą, stiprina kūną, organizmo imuninę sistemą, padeda įveikti nuovargį, reguliuoja medžiagų apykaitą, gydo nemigą, lėtina senėjimo procesą.
Vartojimas: 1-3 g šaknies užpilti 0,7 l verdančio vandens ir 20-30 minučių virti ant nedidelės ugnies, kol vandens liks maždaug pusė. Naudoti tik emaliuotus ar keramikinius indus. Gerti po 1-2 stiklines per dieną.
Parengta pagal užsienio spaudą
