Nuo tų laikų, kai, anot legendos, Kinijos imperatoriui Shen Nung'ui bevirinant vandenį nuo krūmo netyčia įkrito žalias arbatkrūmio lapelis, praėjo beveik penki tūkstančiai metų. Šiandien žalioji arbata žinoma visiems.
Arbatkrūmis - augalas, kuris išgyveno didįjį ledynmetį.
Iki III m.e.a. arbata buvo vartojama daugiausia kaip vaistas ar tonizuojantis gėrimas, ruošiamas iš šviežių arbatos lapų. Iki XV m.e.a. buvo ruošiama ir vartojama tik žalioji arbata, pradžioje – iš šviežių arbatos lapų, vėliau nuskinti arbatos lapeliai būdavo apdorojami garais, sutrinami ir sumaišomi su natūraliomis slyvų sultimis, naudojamomis kaip natūralūs klijai. Gauta masė būdavo pilama į specialius indus, presuojama ir kaitinama, kol išdžiūdavo. Prieš ruošiant gėrimą, tokia supresuota arbata buvo pakaitinama krosnyje, kol suminkštėdavo, ir susmulkinama į miltelius, kuriuos virdavo vandenyje. Skoniui pagerinti ar paįvairinti, į verdančią arbatą būdavo beriama druska, dedami saldieji svogūnai, imbieras, apelsinų žievelės, gvazdikėliai, mėta.
Šimtmečiams bėgant lapų apdorojimo ir arbatos paruošimo būdai keitėsi. XV m.e.a. kinai, pastebėję, jog žali, apvytę ir aukšta temperatūra apdoroti arbatos lapeliai, palikti oksiduotis, pakeičia spalvą ir skonį, atrado juodosios arbatos ruošimo būdą. Vis dėlto pirmiau atsirado žalioji arbata, mažiausiai apdorota, todėl išsaugojusi daugiausia vertingų medžiagų, reikalingų mūsų organizmui.
Nuo 1920 m. Japonijos mokslininkai atliko labai daug eksperimentų ir tyrimų, siekdami nustatyti žaliosios arbatos veikliąsias medžiagas ir jų poveikį žmogaus organizmui. Mokslininkams pavyko išskirti ir identifikuoti net 550 cheminių elementų ar jų junginių, kurių dauguma tirpsta vandenyje. Pagrindiniai iš jų yra katechinai, kurie reguliuoja kraujospūdį, mažina vėžinių susirgimų tikimybę, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje, naikina bakterijas, žudo gripo virusus, šalina nemalonų burnos kvapą. Prof. Okudos duomenimis, arbatos katechinai yra 20 kartų stipresnis antioksidantas nei vitaminas E. Taigi arbata lėtina senėjimo procesą.
Žalioji arbata padeda apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų, kurių atsiradimą lemia įvairūs neigiami aplinkos faktoriai. Ją patartina gerti daug rūkantiems ir kenksmingomis sąlygomis dirbantiems žmonėms. Arbatoje esantis kofeinas švelniai stimuliuoja organizmą, veikdamas centrinę nervų, širdies, kraujagyslių sistemas. Arbatoje kofeino yra mažiau nei kavoje (plg. 150 g kavos puodelyje nuo 60 - 180 mg, juodosios arbatos - 25-110 mg, ulongo -12-55 mg, žaliosios - 8-36 mg), jis švelnesnis ir organizme nesikaupia, todėl, geriant daug arbatos, nėra pavojaus apsinuodyti kofeinu. Susijungęs su kitais alkoloidais, jis švelniai tonizuoja centrinę nervų sistemą, net po kiek laiko, nesijaučiame prislėgti, kaip tai dažnai atsitinka geriant kavą ar kakavą. Žaliojoje arbatoje gausu vitaminų: B1, B2, B3, B5, C, joje yra 17 amino rūgščių (kelios iš jų retos maisto produktuose), palaikančių organizmo gyvybingumą, mineralinių medžiagų – geležies, magnio, natrio, fluoro, jodo, fosforo ir jo junginių.
Parengta pagal užsienio spaudą
