Vynui reikia naujų rinkų

Nerimsta aistros dėl kovo pabaigoje priimto Kremliaus sprendimo nebeimportuoti Gruzijos bei Moldovos vynų, esą jie neatitinka kokybės standartų, juose aptinkama pesticidų. Gruzijos vyno eksportas į Rusiją sudarė apie 70 % viso jos vyno eksporto, taigi šis sprendimas – smūgis Gruzijos ekonomikai. Savo svarstymais dėl galimų problemos sprendimų vilniškiame Vyno klube pasidalijo Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Davidas Aptsiauri.

Praėjusį savaitgalį lankydamasis Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre vykusioje tarptautinėje parodoje „Vyno dienos 2006“, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, viešintis Lietuvoje kaip Baltijos ir Juodosios jūrų valstybių regioninio bendradarbiavimo forumo dalyvis, sakė: „Kai Gruzija nusprendė pati rinktis savo kelią, pradėjo derybas dėl narystės NATO, iškart buvo pastebėta, jog Gruzijos vynuose yra per daug pesticidų“. Prezidentas padėkojo Lietuvos jaunuomenei už jo šalies vyno palaikymą, sakydamas, kad „Gruzijos vynas dabar tampa laisvės vynu“.

Kokybiško yra
„Mes neneigiame, kad tam tikra dalis gruziniško vyno yra nekokybiška arba nesusijusi su padirbiniais. Tačiau sakome, kad Gruzijos vyndariai turi ir kokybiškos produkcijos, ir būtent su ja siūlome dirbti Rusijai“, – svarstydamas problemas dėl gruziniško vyno importo draudimo į Rusiją „VŽ Savaitgaliui“ sakė Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Davidas Aptsiauri. Jo manymu, įsakymas sustabdyti Rusijoje prekybą Gruzijos vynu ir mineraliniu vandeniu „Boržomi“ – mažai motyvuotas.

„Kita vertus, – sakė ambasadorius, – gal ir gerai: negalima susisaistyti su viena rinka. Lietuva tai supranta, nes yra buvusi tokiose situacijose.“ Pasak p. Aptsiauri, išeitis iš susiklosčiusios situacijos – naujų rinkų paieška.

„Mūsų vidinės problemos neleido to daryti anksčiau. Kita vertus, neprarandam vilties, kad sveikas protas Maskvoje suveiks“, – sakė ambasadorius. Kaip galimas potencialias rinkas jis įvardijo Baltijos regioną, Ukrainą, Azerbaidžaną, Kazachstaną. Jo manymu, „turėdami galvoje tai, kas įvyko, Gruzijos vyndariai dabar galėtų leistis į komercines nuolaidas“. Pasak p. Aptsiauri, „didžioji dalis falsifikatų, griaunančių gruzinų vyno prestižą, pagaminama užsienyje. Gruzijos vyriausybė ieško sprendimų, kaip atsiriboti nuo prastos produkcijos gamintojų, tačiau apie žinomų prekės ženklų patentavimo galimybę kol kas konkrečių sprendimų priimta nėra“.

Ragauti atsisakė
BNS naujienų agentūros pranešimu, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, jog falsifikuotas gruziniškas vynas, kurį oficialiai uždrausta įvežti į Rusiją, plačiai išplito visame pasaulyje ir kenkia Gruzijos įvaizdžiui. Praėjusį trečiadienį prezidentas vyriausybės posėdyje parodė tris butelius padirbto gruziniško vyno, pirkto per keliones į užsienį, ir pasiūlė jo paragauti vyriausybės nariams.

Žemės ūkio ministras Michailas Svimonišvilis ir Gruzijos ministras pirmininkas Zurabas Nogaidelis kiek paragavo gėrimo. Kiti gerti atsisakė.

„Kol Žemės ūkio ministerija miega, kol mūsų tikrasis vynas „Chvančkara“, „Kindzmarauli“ dūsta čia, jie (falsifikatoriai) užkariauja pasaulio rinkas“, – pasipiktinęs sakė prezidentas. „Šių „šedevrų“ prikrautos gastronomų ir prekybos centrų lentynos visoje Europoje“, – teigė Michailas Saakašvilis. Jis pažymėjo, kad padirbto gruziniško vyno dažniausiai galima rasti Rytų Europos šalyse ir Ispanijoje.

BNS praneša, jog p. Saakašvilis pareikalavo, kad teisingumo ministras iškeltų baudžiamąsias bylas dėl gruziniško vyno klastojimo faktų Europoje. Michailas Saakašvilis pažymėjo, kad kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės ragina negerti gruziniško vyno.

„Į šį raginimą mes atsakytume taip – gruzinišką vyną reikia ne gerti, o ragauti ir juo gardžiuotis. Geriama naminė degtinė, falsifikuota degtinė, o gruziniškas vynas degustuojamas ir juntamas malonumas“, – sakė prezidentas. Gruzija neseniai paskelbė, kad gali pasitraukti iš NVS, atsakydama į Rusijos sprendimą uždrausti įvežti gruzinišką vyną. Tbilisis šį draudimą aiškina daugiausia politiniais motyvais, Maskva – vien sanitarijos.

Gruzijos vyriausybė mėgina surasti naujų alternatyvių rinkų, kur galėtų parduoti vyną, kai neteko didžiulės Rusijos rinkos. Daugelis šalies vyndarių ragina valdžią sureguliuoti santykius su Kremliumi ir sugrįžti į tradicines rinkas.

Rusijos rinkai tenka maždaug 70 % viso gruziniško vyno eksporto. Lėšos už parduotą vyną sudaro maždaug 12 % visų užsienio prekybos įplaukų. Rusija taip pat uždraudė įvežti vyną iš Moldovos ir kai kuriuos produktus iš Ukrainos ir Lenkijos. Kremliaus kritikai teigia, kad šiomis priemonėmis jis mėgina spausti kaimynes, su kuriomis nesutaria.

Beatričė Laurinavičienė
„Verslo žinios“, 2006 05 12
Meniu.lt nuotr.
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>