Viešbučių plėtros galimybės Lietuvoje

Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančiosios direktorės Eglės Dilkienės, viešbučių verslas prasidėjo kaip vientisa paslaugų rūšis. Augant rinkos poreikiams, viešbučiai skyrė didesnį dėmesį paslaugų kompleksiškumui tobulinti: kurortiniuose viešbučiuose sveikatinimosi procedūras, pirčių kompleksus, SPA, didžiuosiuose miestuose konferencijų sales bei centrus. Šiai dienai didžiausius srautus sukuria vietinis bei atvykstamasis, dalykinis turizmas, vyksta įvairūs mokymai, seminarai, sporto bei kultūriniai renginiai. Tačiau susiduriame su problema – nėra nei vieno viešbučio, kuris galėtų talpinti dviejų tūkstančių žmonių delegacijas ir siūlytų tiek paslaugų vienu metu.

Lietuvoje didžioji dalis atvykstančių turistų – vyresnio arba pensijinio amžiaus. Jiems geriausia organizuoti piligrimines keliones, kurių metu užsukama papietauti ar pasilikti viešnagei su nakvyne. Turi būti sudaryta galimybė vykti į vaizdingiausias Lietuvos vietoves, t. y. nacionalinius parkus, aplankant kultūrinio bei kulinarinio paveldo vietas. Seka išvada, kad viešbutis turi būti gražioje, akiai patrauklioje vietovėje. Pasak E. Dilkienės, problema yra ta, kad yra per mažai informacijos, per mažai reklamuojamos pažintinės, piligriminės, poilsinės kelionės svečiose šalyse. Tai opus klausimas visos valstybės mastu, nes būtent valstybė turėtų pateikti keletą sričių, kur galėtų vykti turistai: poilsiauti, į pažintinę kelionę, žaisti golfą ar organizuoti skatinamasias konferencijas. Taigi regioninių viešbučių plėtra priklauso nuo tame regione vykstančių vietinių kultūrinių, pramoginių renginių: pvz., golfo aikštynų, kurie pritrauktų tiek vietinio regiono, tiek svečių iš užsienio šalių. Kuo daugiau viešbutis sugeba pateikti įvairių paslaugų, tuo lengviau pritraukia klientą. Žinoma, labai svarbi ir geografinė viešbučio padėtis.

Kitas svarbus aspektas, skatinantis viešbučių užimtumą ir paklausumą – Lietuvos įvaizdžio populiarinimas svečiose šalyse. Tuo užsiima ūkio ministerija. Tai yra vykdymo stadijoje.

Nėra gero susisiekimo su Lietuva. Tai problema, dėl kurios mažėja srautai. Vilniaus oro uostui rimtas konkurentas yra Ryga. Būtent dėl prasto įvaizdžio ir nepatogaus keleivių priėmimo Lietuvos viešbučiai daug srautų tiesiog praranda. Labai mažina srautus biurokratinės priemonės, dėl kurių Rusijos pilietis negali laisvai planuotis kelionės. Kol jis nežino tikslios informacijos, tol negali būti rezervuojamas viešbutis. Latviai šios problemos neturi.

Lietuvoje labai trūksta ekonominės klasės viešbučių, dviejų-trijų žvaigždučių. Jie yra, bet dauguma įsikūrę atokiau nuo centro, o tai jau neparanku klientui.

Lietuvos viešbučiai tikrai nėra prasti ir netgi savo paslaugų kokybe ir paties viešbučio tvarka lenkia senosios Europos viešbučius. Kol kas Lietuvos viešbučiai užimti vidutiniškai 35,5 % per metus. Dauguma klientų atkeliauja naudojant internetą ir „online“ viešbučio rezervavimo sistemas. Tai patogu ir perspektyvu. Viešbučių asociacija kiekvienais metais organizuoja forumus (verslo misijas), į kurias iš viso pasaulio kviečiami viešbučių asociacijos nariai. Išvada – reikia kviesti kuo daugiau turistų, išnaudojant įvairiausius savireklamos ir diplomatinius kanalus.

Žurnalo „VERSLO renginiai ir pramogos" informacija