Vienuoliai ir tigrų pasaulis

Sakoma, jog tik rojuje žmonės ir laukiniai gyvūnai gali gyventi greta. Jeigu taip, tai rojus žemėje yra už 300 kilometrų nuo Bankoko.

Kartą budistų vienuolis keliavo per kalnus. Staiga jis išgirdo gailų cypimą iš bedugnės. Du tigriukai beviltiškai bandė žįsti nebegyvą motiną. Sujaudintas jų likimo vienuolis puolė į bedugnę, kad taptų tigriukų maistu. Tai viena iš legendų apie vienuolius ir tigrus. Istorija, kurią papasakosime, atsitiko iš tikrųjų.

Audra ir Perkūnas
Vieną kartą Phra Achanas, Luangta Bua Jansamplano vienuolyno, įsikūrusio Tailando kalnuose, vyresnysis sulaukė neįprastos dovanos. Valstiečiai atnešė jam du tigriukus, kurių motiną nušovė brakonieriai. Nors jis visai neišmanė, kaip reikia elgtis su laukiniais žvėrimis, Achanas priglaudė jauniklius ir davė jiems Audros ir Perkūno vardus. Tigriukų istorija it žaibas apskriejo visą pasaulį. Netrukus vienuolyne atsirado dar keletas našlaičių tigriukų. Dabar čia gyvena 14 suaugusių tigrų, o pats vienuolynas vadinamas tigrų šventove. Kaip atsitiko, kad vienuoliams, kurie neturėjo menkiausio supratimo, kaip reikia auginti laukinius gyvūnus, pavyko sukurti didžiųjų plėšrūnų prieglaudą?

Tigrai vegetarai
Esame įpratę gamtą įsivaizduoti kaip nenuilstamos kovos už būvį areną. Mes patys bijome laukinių žvėrių ir manome, kad galėsime šalia jų jaustis saugiai tik sugebėję juos uždaryti į nelaisvę. Dresūros pagrindas - gebėjimas pavergti gyvūną, o paskutinis argumentas visada yra prievarta.

Budistų vienuoliai šiuo klausimu laikosi visai kitos nuomonės. „Žmonės ir žvėrys gali gyventi taikoje. Esu vienuolis ir tikiu reinkarnacija, tuo, kad tie žvėrys ankstesniuose gyvenimuose galėjo būti mano bičiuliai“, - sako Achanas. Šia prielaida ir paremta bendravimo su
tigrais sistema. Vienuoliai teigia, jog elgiasi taip, kaip liepia širdis. Jie nedresuoja žvėrių. Jie tiki, kad jausdami žmogaus meilę tigrai atsako tuo pačiu. Sunku būtų prieštarauti. Didieji plėšrūnai
šokinėja aplink savo globėjus nelyginant kačiukai. Vienas vienuolių, atvykusių į šį vienuolyną, pastebėjo, kad kai kuriems žvėrims taip patinka jų globėjų draugija, kad jie nurimsta vos pamatę budistinius simbolius. Jo manymu, tai reiškia, jog tigrai ankstesniame gyvenime buvo vienuoliai.

Kai kurie žvėrys kartais tampa agresyvūs, tačiau vienuoliai į tai reaguoja stojiška ramybe. „Tai tarsi žaidimas su kate. Kartais ji gali apdraskyti“, - juokauja Achanas. Iki šiol nebuvo užpultas nė vienas žmogus. Vienuoliai tigrams nesusiję su maistu. O kalbant apie maistą reikia pasakyti, jog tigrų maistas labiau tiktų manekenėms nei didiesiems plėšikams - tai virta mėsa (tačiau tik tokia, kad tigrai nepajustų kraujo), ryžiai, daržovės. Vienuolyne vyraujančią pacifistinę ideologiją tigrai pamiršta tik pamatę šernus ir kitus gyvūnus, kurie atbėga prie vienuolyno. Tačiau net ir tie antpuoliai, kaip teigia didžiųjų kačių globėjai, atsitinka stebėtinai retai. Gal juos tiesiog tenkina budistų virtuvė?

Ant ribos
Praėjusiais metais vienuolynas duris atvėrė turistams. Ta proga nustatytos saugumo taisyklės turi nedaug ką bendra su budizmo filosofija, kupina tikėjimo viso, kas gyva, harmonija. Kiekvienas turistas privalo pasirašyti, kad savo noru įeina į draustinį. Nevalia čia ateiti apsirengus raudonais ar oranžiniais drabužiais - tai vienuolių spalvos. Tigras gali supainioti turistą su vienuoliu ir pribėgti - ne kiekvieno žmogaus psichika pakankamai stipri, kad ramiai stebėtų atšuoliuojantį tigrą. Būtina laikytis tylos. Negalima įsinešti skėčio, lazdos ar kitų daiktų, kurie galėtų suerzinti žvėris. Taip pat patariama laikytis atstumo - šešių metrų atstumas nuo tigro laikomas saugiu. Drąsuoliai gali liesti tigrus tik šalia esant vienuoliui. Galima pagalvoti, kad tai ekstremali pramoga, balansavimas tarp gyvenimo ir mirties.

Tigrai išgelbėjo gyvybę
Prieš vienuolyne atsirandant tigrams gydytojai Achanui buvo diagnozavę leukemiją. Nuo šio dramatiško įvyko prabėgo daugelis metų, o Achanas jaučiasi kuo puikiausiai. Jis mano, kad gelbėdamas Audrą ir Perkūną nuo mirties išgelbėjo savo gyvybę, rado jėgų įveikti mirtiną ligą. Vienuolis viliasi, kad rūpindamasis didžiosiomis katėmis gebės pasiekti kai ką daugiau, tikslą, apie kurį svajoja kiekvienas budistas - išlaisvinti iš pančių vis naujas persikūnijusias sielas. „Jau nebenoriu grįžti atgal“, - sako jis.

Pagal užsienio spaudą
„Viva!“ nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija