„Tvirtovė“ paslapčių nemėgsta (Vilnius)

Sostinės Žvėryno mikrorajonas, ilgą laiką buvęs prestižine gyvenamąja vieta, sparčiai komercializuojasi. Su tuo aiškiai nespėja viešojo maitinimo įstaigos. Išskyrus kišenę stipriai skausminantį restoraną Traidenio gatvėje, čia viešojo maitinimo įmonių, kurios galėtų vadintis restoranais ir įtiktų galinčiojo brangiau sumokėti už skanius pietus poreikį susitikti su verslo partneriu konfidencialesniam pokalbiui, nėra.

Su didelėmis išlygomis viena iš tokių atokesnių vietelių – prie svečių namų prisiglaudusi kavinė-alaus baras „Tvirtovė“.

Kodėl su didelėmis išlygomis? Todėl, kad restoranu šios vietos dar nepavadinsi pirmiausia dėl riboto vietų skaičiaus – suskaičiavau 21 sėdimąją vietą (dar 4 prie baro). Tiesa, vasarą gausesnį lankytojų skaičių galima priimti sode. Čia jau stovi pavėsinės, po kuriomis vienu metu gali susėsti apie 60 išalkusiųjų. Kaip kavinei – valgiaraštis ganėtinai ilgas ir gausus. Vien antruosius patiekalus gali rinktis bene iš 20 siūlomų: nuo įprastinių miltinių ir bulvinių iki įmantresnių: žuvų patiekalai ruošiami iš jūros lydekų, upėtakių arba lašišų, mėsos – iš kiaulienos, veršienos, jautienos, avienos, paukštienos – iš vištienos ir kalakutienos. Yra ir pora antrųjų vegetariškų patiekalų. Antrųjų patiekalų kainos – nuo 6 Lt (miltiniai) iki 18 Lt (avienos kepsnys). Sriubų – 3 rūšys, salotų – 9. Skurdokas desertų pasirinkimas. Alaus („Utenos“, „Kalnapilio“, „Švyturio Ekstra“, „Carlsberg“) bokalas čia kainuoja 4-5 Lt. Paprastam prašalaičiui brangoka, bet šiaip pats tas, savotiška užkarda nuo tų, kuriems vien pagirios galvoj. Po 6-7 baltojo ir raudonojo vyno rūšis (daugiausia pusiau sausas) iš Argentinos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos – 3,5-7 Lt už 100 g.

Tarp ginklų
Pagrindinėje salėje esame vieni – ne pietų metas, tad ir valgiaraščio bei gėrimų nereikia laukti. Puikios akustikos patalpose „Ruskoje radio“ transliacija truputį trikdo – per garsiai.

Kol ruošiami iš valgiaraščio pasirinkti patiekalai, turime laiko pasidairyti. Mediniai tamsiai rudi, blizgiu laku dengti stalai ir krėslai su tekintomis kojomis nuteikia ganėtinai prabangiai. Rusvoje prieblandoje kampe prie lango – riterio šarvas su šalmu, ant rusvų sienų sukabinėta vėlyvųjų viduramžių amunicija, metaliniai bajorų herbai. Interjeras šiek tiek primena mūsų jau aprašytąjį restorano „Pas Rudolfą“ interjerą, bet patrauklesnis, nes stengiamasi išlaikyti tą patį stilių. Visa tai traukia akis, o ginklai – prieš penketą metų kavinę-barą įkūrusio fektavimo veterano, dabartinės savininkės Erikos vyro Renaldo Repšio, surinkta kolekcija. Pernai per pasaulinį fechtavimo veteranų suvažiavimą svečių namuose gyveno ir maitinosi visi renginyje dalyvavę muškietininkai.

Pats p. Renaldas, kaip sužinojome iš savininkės, dabar ūkininkauja Utenos rajone, Vainaikių kaime, ir kviečia pailsėti kaimo sodyboje.

Čia, „Tvirtovėje“, atrodo, tvarkomasi sumaniai, tačiau vienas perspėjimas – pavojingas laiptelis iš tualeto į salę. Atsiklijavusi plytelė laukia iš Utenos atvykstant šeimininko ir grasina lankytojams nelaimingu atsitikimu. 25 minutės patiekalams pagaminti nėra daug. Savininkė Erika nenustebo išgirdusi komplimentą, kad patiekalai išties skanūs ir palyginti nebrangūs – vis dėlto tai namų virtuvė, kurioje pagamintus patiekalus valgo ir šeimininkai. Vištienos suktinukai su pievagrybiais (11 Lt) tirpsta burnoje, virtas jaučio liežuvis baltame padaže lenda gilyn kartu su savuoju. Netenka rankų tiesti prie druskos ar pipirų – visko tiek, kiek reikia. Patiekalai nėra prabangūs, pagaminti iš produktų, kurių visada yra parduotuvėje. Todėl savaime kyla idėja ką nors panašaus pasigaminti namuose. Tai gerai.

Paslaptys už 50 Lt
Patenkinti pilvo reikalus čia visiškai tinka, išeisi laimingas tepalikęs 25-30 Lt, o jei norėsi ko nors paprasčiau, kasdieniško, tos dienos patiekalų, tai ir 15 Lt užteks.

Pasak p. Erikos, tuo dažnai naudojasi ne tik greta įsikūrusių įstaigų darbuotojai, bet ir gyventojai.

Kiek prasčiau, jei čia ateisite derinti verslo reikalų, apie kuriuos svetimam geriau nežinoti. Salėje, kaip minėta, ankštoka, per gera akustika. Atskiros salės nėra. Jei nėra noro eiti prie stalo į pavėsinę (sodelis yra prie Kęstučio gatvės važiuojamosios dalies, visų praeivių gerai nužvelgiamas), savininkai gali pasiūlyti vienintelę išeitį – išsinuomoti laisvą kambarį namuose (čia teikiama nakvynės su pusryčiais paslauga), į kurį bus atnešti ir pietų patiekalai. Tačiau toks konfidencialumas jau kainuos papildomus 50 Lt už 3 valandas.

Darysim bendrą išvadą: „Tvirtovė“ – baras, kuriame malonu praleisti laisvalaikį, gardu papietauti, tikrai ne „knaipė“, bet ir ne ta vieta, kurioje būtų patogu susitikti konfidencialiau pasikalbėti. Tokių vietų Žvėryne iš esmės nėra.

Kazimieras Šliužas
„Verslo žinios“, 2006 05 12
Kavinės archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>