Trys Turkijos simboliai - kebabas, nargilė ir pirtis

Ruduo - puikus metas aplankyti Turkiją. Tiesa, akinančiais saulės spinduliais jau nepasilepinsite, užtat išvengsite turistų spūsčių, o už nakvynę viešbučiuose, pramogas ir suvenyrus mokėsite gerokai mažiau nei karštuoju sezonu.

Turkija - šalis, išsidėsčiusi dviejuose žemynuose: europinė jos teritorija vadinama Trakija, o likusi didesnė azijinė - Anatolija. Šalies kultūrą veikė abiejų žemynų tradicijos, tad ne be reikalo Turkija vadinama europietiškiausiu musulmonišku kraštu.

Turkijos herojus - Atatiurkas
Turkijos Respublika buvo įkurta 1923 metais vadovaujant Mustafa Kemaliui, liaudies pramintam Atatiurku, kitaip sakant, „turkų tėvu“. Jis iki šiol yra pagrindinis šalies herojus - kiekviename mieste stovi bent po vieną jo paminklą, o kiekvienoje įstaigoje - kabo po portretą. Vidurinėje mokykloje apie jį skaitomas specialus kursas, o turistams siūloma įsigyti suvenyrinių Atatiurko atvaizdų, išpieštų ant porceliano lėkščių, emalio plokštelių ar net išaustų ant kilimų. Iki 1923 metų Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Nors Turkijos sostinė - Ankara, kultūriniu šalies centru laikoma buvusi Osmanų imperijos sostinė - Stambulas.

Tarp keturių jūrų
Turkija yra supama net keturių jūrų - Juodosios, Viduržemio, Egėjo ir Marmario. Reta šalis turi tiek paplūdimių, kiek Turkija. Turkijoje susilieja dabartis ir praeitis: modernūs didmiesčiai, gausios senųjų civilizacijų liekanos, įspūdinga gamta - dalykai, kuriais šalis gali teisėtai puikuotis. Mėgstančius skaniai pavalgyti sužavi turkų virtuvė, o apsipirkti - prekių gausa ir palyginti nedidelės kainos. Daug kas giria turkų paslaugumą, vaišingumą, o skeptikai sako, kad turkai - be galo įkyrūs.

Stambulas - mečetės ir turgūs
Daugelis keliautojų pažintį su Turkija pradeda būtent nuo Stambulo. Šio miesto istorija siekia I amžių prieš mūsų erą. 330 mūsų eros metais Romos imperatorius Konstantinas pavadino miestą savo vardu - Konstantinopoliu, o daugiau kaip po tūkstančio metų miestas atiteko turkams ir buvo pervadintas Stambulu. Klasikinio stiliaus pastatus tuomet pakeitė mečetės, jos ir dabar laikomos Stambulo architektūros pagrindu. Garsiausios mečetės - Žydroji bei Suleimano puikiojo. Garsi ir iš tolo matoma yra Sofijos mečetė, perstatyta iš stačiatikių soboro. Ji sujungta su Topkapio rūmais. Netoli nuo jų - Didysis Stambulo turgus, kuriame daugiausiai prekiaujama įvairiais suvenyrais, prieskoniais ir arbatomis. O žemyn driekiasi prekyvietės, kuriose siūloma drabužių, avalynės, namų apyvokos daiktų, - tai vieta, kurioje prekių įsigyja mūsų Gariūnų prekeiviai. Viską galima įsigyti ne tik urmu, bet ir po vieną, ir kainos keliskart mažesnės nei Gariūnuose, pavyzdžiui, už odinius „Nike“ imitacijos sportinius batelius prašoma 10 lirų (20 litų). Turkija yra antroje vietoje po Kinijos pagal imitacijų gamybą.

Apdainuotos legendose
Lietuviai pamėgę atostogauti Turkijos Viduržemio jūros regione. Šis regionas dažnai vadinamas musulmoniškąja Rivjera: vietovė apsupta kalnų, gracingai nusileidžiančių į jūrą ir sudarančių daug romantiškų įlankėlių. Vienas pagrindinių Turkijos kurortų - Antalija. Joje galima aplankyti keletą skirtingais amžiais statytų mečečių, antraisiais mūsų eros metais pastatytus Adriano vartus, daugybę kitų senovinių pastatų, o kiek toliau nuo centro - įspūdingus Dudeno krioklius. Iš Antalijos netoli nuvažiuoti į Chimeros vietovę, kurioje, pasak legendos, buvo prikaltas Prometėjas - iš kalno veržiasi degančios dujos, kurių neužgesina net didelės liūtys. Pavažiavus dar truputį toliau į rytus - senoviniai Olimpo ir Myros miestai bei Kekovos sala, apie kurią plaukiant galima pamatyti paskendusius senovinių pastatų griuvėsius.

Versmių vanduo sugrąžina jaunystę
Egėjo jūros regione pirmiausia verta aplankyti Pamukalę, esančią Denizli srityje. Važiuojant į miestelį iš tolo atsiveria nuostabi panorama - baltos saulėje spindinčios kalvos. Jas suformavo iš žemės gelmių besiveržiančios karštosios versmės, turinčios daug kalcio, geležies ir sieros. Pamukalėje iki šių dienų veikia Kleopatros baseinai. Sakoma, kad žmogus, pabuvęs jame valandą, atjaunėja vienais metais. Senuosiuose rezervuaruose maudytis nebeleidžiama, tačiau jų vanduo naudojamas netoliese įrengtuose šiuolaikiniuose baseinuose.

Kita Egėjo regiono dalis - Mūla, kurioje yra keli itin garsūs kurortai, tarp jų ir lietuvių pamėgtas Marmaris, laikomas vienu moderniausių kurortų Turkijoje.

Šiuolaikinis gyvenimas uolose
Viešint Turkijoje būtina pamatyti Kapadokiją. Tai regionas, garsėjantis vulkaninės kilmės uolomis, kuriose pirmieji žmonės įsikūrė dar IX amžiuje prieš Kristų ir gyvena iki šiol - uolose ne tik likusios senosios, muziejumi paverstos, patalpos, bet ir įrengti šiuolaikiški gyvenamieji butai, viešbučiai, kavinės, net kino teatras. Kapadokijos vietovę sudaro du miestai - Avanosas ir Nevšehyras - bei trys kaimai - Goremė, Urgupas bei Učisaras. Kapadokijos vietovė laikoma vienu iš pasaulio stebuklų.

Trys Turkijos malonumai
Tris dalykus būtina padaryti Turkijoje: paragauti turkiško kebabo, parūkyti nargilės ir nueiti į turkišką pirtį. Tikri kebabai paprastai kepami iš avienos. Juokas ima skaitant užrašus lietuviškose kebabinėse: „tikri turkiški kebabai“, o meniu įrašas „su kiauliena“. Kebabo
kaina Turkijoje svyruoja nuo 2 iki 5 lirų (4-10 litų). Tiesa, dėl paukščių gripo dabar atpigo kebabai su vištiena - už juos prašoma viso labo vienos liros (2 litų).

Nargilių kavinės veikia kiekviename didesniame mieste. Siūlomas įvairių skonių tabakas - obuolių, vyšnių, apelsinų, bananų. Siūlyčiau paragauti kapučino skonio tabako, kuris pučiamas ne per vandenį, o per pieną. Rūkymo kaina - 6-8 liros (12-16 litų). Beje, nargilių kavinėse kartais galima įsigyti ir pačių pypkių: perkant turguje didelė rizika įsigyti blogai veikiančią, nesandarią, nes nėra kaip pabandyti, o kavinėje galite paprašyti, kad parduotų kad ir tą, kurią tuo metu rūkote.

Turkiška pirtis nėra tokia karšta kaip rusiška ar suomiška, užtat ja galima mėgautis dažniau. Kompleksas - pirtis, kūno šveitimas ir du masažai (putų masažas ir masažas su aliejumi) paprastai kainuoja apie 25 liras (50 litų). Tradicinės turkiškos pirties masažuotojai - vyrai, bet atėjus lankytojai paklausiama, ar ji sutinka, kad ją masažuotų vyras, ar pageidautų moters masažistės.

Živilė Viteikaitė - specialiai „Laisvalaikiui“ iš Turkijos
Autorės nuotraukos
„Laisvalaikio“ informacija