This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

„Terrabianca“ vynai Toskanai nedaro gėdos

2005-07-19
Publish your own article

Dažnas, net ir nematęs filmo „Po Toskanos saule“, svajoja apie atostogas Italijoje. Tarkime, žurnalo „Wine Spectator“ skaitytojai jau ne vienus metus išrenka Toskaną mėgstamiausia atostogų vieta, kur vyrauja minkštas, šiltas klimatas, nuostabus kraštovaizdis, gera virtuvė ir gausybė įdomių bei puikių vynų.

Italija tvirtai jaučiasi pasaulinėje vyno rinkoje, pagamindama daugiausia vyno, besiskiriančio regioniniais niuansais. Anksčiau šalis garsėjo kaip pigaus stalo vyno tiekėja, tačiau pastaruoju metu paklausa itin skatina vyno kokybės augimą. Itališkų vynų kokybę daugiausia reprezentuoja „Barolo“, „Barbaresco“ iš Pjemonto, „Chianti“, „Brunello di Montalcino“ iš Toskanos. „Solaia“, „Sassicaia“, „Tignanello“ vardai garantuoja kokybę ir beveik visada – dideles kainas net ir prasto derliaus (pvz. 2002-aisiais) metais. Tačiau ir be jų Toskanoje apstu gamintojų, kurių kokybiškas vynas įkandamas vyno entuziastams. Vienas iš dėmesio vertų vardų – „Terrabianca“ ūkis (jo produkciją importuoja UAB „Mineraliniai vandenys“ bei Vyno klubas). Tai vidutinio dydžio įmonė pačiame Toskanos centre: 50 km į pietus nuo Florencijos, prie Radda in Chianti miesto. Autobusas į jį 13.35 val. pajuda iš Florencijos, o pakeliui sustoja visiems, kurie tik pakelia ranką. Su vairuotoju kalbėtis angliškai beprasmiška, svarbiausia – raiškiai tarti savo galutinės stotelės pavadinimą ir budriai sekti stotelių pavadinimus. Tai nėra lengva, nes, autobusui vinguriuojant Toskanos keliais, pradedi sveikai pavydėti italams nuostabių peizažų: kiparisų giraitės, vynuogynai, renesansinė architektūra ir kvapą gniaužiantis reljefas.

Padirbėti nepavyks
Nereiktų iš anksto giedoti odės „Terrabiancai“, tačiau, žinant gerus vertinimus žurnaluose „Wine Spectator“, „Decanter“, „Wine Enthusiast“, galima nusiteikti maloniems įspūdžiams. Jie, užbėgsiu už akių, neapvylė. 124 ha ūkio vynuogynų auga dirvoje, kurią sudaro kreidos, smėlio ir molio sluoksniai. Įmonė dar turi 106 ha vynuogynų Il Tresoro vietovėje Maremmoje. Čia nuskintos uogos tą pačią dieną vežamos į „Terrabianca“ vyno gamybai. Vynuogių pakanka ne tik savo vynams, bet ir kitiems vyndariams. Žinoma, jog kuo mažiau uogų lieka ant augalo, tuo labiau jos yra koncentruoto skonio, todėl vyndariai stengiasi riboti derlingumą. Vidutinis derlius iš vieno vynmedžio „Terrabiancoje“ - 1,5-1,7 kg uogų. Įmonė nemažai investuoja į tyrimus, leidžiančius atrinkti geriausius vynuogių klonus. „Terrabianca“ augina 'Sangiovese', 'Cabernet Sauvignon', 'Merlot', 'Canaiolo', 'Chardonnay', 'Malvasia' ir 'Trebbiano Toscano' vynuoges. Beveik visi gaminami vynai yra raudonieji, išskyrus desertinį  „Il Fior di Fino“. „Terrabianca“ yra jaunas ūkis, pirmasis vynas čia buvo pagamintas 1988 m. Vidutinio Toskanos mastu dydžio ūkyje dirba 40 žmonių. Jei norėtumėte čia romantiškai padirbėti derliaus rinkimo metu, – nepavyks. Įmonė nesamdo sezoninių darbininkų, derlių renka patyrę žmonės. „Terrabianca“ gamina ir alyvuogių aliejų. Jam augina 4.000 alyvmedžių, iš kurių dauguma – 350 m. senumo.

Kokybė - aukštesnė
Ūkis pagamina 350.000 butelių per metus, pardavimai kasmet siekia 3 mln. EUR. „Terrabianca“ eksportuoja 85% vynų, mat įsibrauti į perpildytą Italijos rinką yra gana keblu. Pagrindinės eksporto rinkos yra JAV, Kanada ir Vokietija, iš naujų demokratijos šalių įmonės vynus importuoja tik Lietuva ir Čekija. Sklinda gandai, kad garsesni Toskanos vyndariai dėl išlikimo rinkoje „bendradarbiauja“ su itališkais vyno žurnalais ir nevengia atsivežti vynuogių iš kitų regionų, nors tai draudžia įstatymai. Vyninės atstovai kaip kuriozą pasakojo atsitikimą, kai kito regiono vynuogių augintojas, atvažiavęs su traktoriumi, rimtu veidu bandė įpiršti savo vynuoges, teigdamas, kad „tas ir anas“ jų jau nusipirko.

„Terrabianca“ naudoja 90% prancūziško ąžuolo statinių, kurios kompanijos reikmėms padidintos nuo 225 l iki 300 l. Likusios statinės – iš slovėniško ąžuolo. Statinė (kaina 450–500 EUR) vynui brandinti tarnauja tik 3 m., per juos ąžuolas vynui atiduoda geriausias savo savybes. Po to statines mielai perka restoranų šeimininkai interjerui puošti. „Terrabianca“ vynai priskiriami „Indicazione Geografica Tipica“ kategorijai, reikalaujančiai, kad vynuogės vynui būtų iš vietos regiono, tačiau jų kokybėperžengia krašto kategorijos ribas. Įmonė nerizikuoja savo vardu ir 2002-aisiais, prasto derliaus metais, išspaudė tik pora žemesnės kokybės vynų. Manoma, kad 2003 m. derliaus vynai bus labai geri, mat vasaros karščius atlaikė vynuogynų pietryčių kryptis, gaunanti mažiau saulės. Teko ragauti keletą vynų (žr. lentelę) ir, reikia pasakyti,raudonųjų,gavusių per 90 balų, aromatas pasižymi šiltų, saldžių prieskonių, mineralų, prinokusių uogų, granato tonais. Skonis - harmoningas ir elegantiškas, net ir pilnakraujai vynai lengvai slysta gomuriu.

Užsukus tiesiai pas gamintoją, vynas apytikriai kainuos nuo 4,6 iki 25 EUR už butelį, nelygu rūšis, metai, paklausa. Lietuvoje, žinoma, kaina didesnė: importo sąnaudos ir šalies rinkos specifika daro savo.


„Terrabianc“ vynai, kuriuos ragavo autorius

Vynas: balai, iš 100 galimų
Raudonasis:
La Fonte, 2003 - 86
Scassino, 2002 - 83
Scassino, 2003 - 87
Croce Chianti Classico Riserva, 2001 - 92
Cipresso, 2001 - 92
Campaccio, 2001 - 92
Campacio Riserva, 2001 - 93
Il Tesoro Merlot, 2001 - 89
Ceppate, 2001 - 92

Desertinis:
Il Fior Di Fino, 1999 - 91

Mindaugas Jurkynas iš Toskanos
Verslo žinios, 2005 07 15
Skaityti kitus „Verslo žinių savaitgalio“ straipsnius>>  

Interneto archyvo nuotr.