Tarptautinis specialistas apie maisto saugą Lietuvoje (VMVT)

Lietuvoje baigė darbinę viešnagę Vokietijos federalinės maisto grandinės rizikos vertinimo instituto prezidentas, veterinarijos mokslų daktaras, profesorius Andreas Henzelis. Svečias Alytuje susitiko su šios apskrities rajonų ir miestų merais, Kaune bendravo su Lietuvos veterinarijos akademijos mokslininkais bei maisto ir veterinarijos tarnybų vadovais, Vilniuje, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje susitiko su Lietuvos didžiųjų prekybos centrų vadovais, atsakingais už maisto saugą ir kokybę.

Savo pasisakymuose Lietuvos veterinarijos akademijoje profesorius pabrėžė, kad maisto sauga yra prioritetinė sritis Europoje. Visos Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, skiria didelį dėmesį rizikos vertinimui bei maisto saugai ir kokybei. Andreas Henzelis trumpai apžvelgė pokyčius maisto saugos sisteminimo, rizikos vertinimų srityse, paminėjo pagrindines problemas. Kaip vieną iš šiandienos aktualijų mokslininkas išskyrė bioterorizmo grėsmę. Kompetetingos institucijos remiantis moksliniais tyrimais ir bendradarbiaudamos tarpusavyje, privalo stebėti ir vertinti galimą riziką. „Vartotojams yra labai svarbu žinoti, kad informacija, kurią jie gauna apie maisto produktų saugą, būtų paremta tik moksliniais rizikos vertinimais ir būtų nepriklausoma nuo lobistinių interesų. Todėl pagal naują Europos politiką, būtina atskirti rizikos valdymą nuo rizikos vertinimo. Taigi, Lietuvai reikalinga nepriklausoma maisto saugos ir rizikos vertinimo mokslinė institucija“, - akcentavo prof. A.Henzelis.

Kalbėdamas apie daug diskusijų keliančius genetiškai modifikuotus organizmus, svečias akcentavo, jog moksliniu požiūriu šie produktai nekelia grėsmės žmonių sveikatai, bet skirtingai nuo amerikiečių, Europos šalių visuomenė yra nusiteikusi priešiškai šių produktų atžvilgiu. A.Henzelio žodžiais, tai daugiau psichologinis nusistatymas prieš genoinžinierines ir nanotechnologijas, nei moksliškai pagrįsta argumentacija.

Vertindamas padėtį Lietuvoje, mokslininkas pažymėjo, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dirba pagal tinkamą ir lanksčiai funkcionalią sistemą bei adekvačią teisinę bazę, skiria daug dėmesio vartotojų ir gamintojų informavimui apie nustatytus nesaugių ir nekokybiškų produktų patekimo į rinką atvejus. Svečias atkreipė dėmesį į kvalifikuotą mūsų šalies maisto inspektorių bendradarbiavimą su muitinės ir policijos pareigūnais bei visuomeninėmis vartotojų teise ginančiomis organizacijomis. Susitikime su prekybos centrų vadovais A.Henzelis kaip didžiausius rizikos faktorius įvardino maisto gaminimą bei netinkamą žaliavų ir produktų laikymą, saugojimą. Jo nuomone, ir Vakarų Europos šalyse pasitaiko atvejų, kai prekybininkai mėsos ar kitų greitai gendančių produktų nurašymą vilkina iki kritinio taško. Mokslininko žodžiais, daugelis galvojame, kad maisto saugos klausimai yra Vyriausybės rūpestis, bet pagal visoje Europos Sąjungoje įgyvendintą teisinį principą už maisto saugą atsakingi gamintojai ir rinkai maistą tiekiantys asmenys (fiziniai ir juridiniai).

Profesorius pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti saugą visose maisto grandyse, tačiau ypatingai svarbi yra prekybos grandis, nes prekybininkai – tarpininkai tarp gamintojo ir vartotojo. Jie privalo kontroliuoti savo tiekėjus, stebėti žaliavų laikymo sąlygas, turi daug investuoti į personalo mokymus higienos klausimais. Atsakingi prekybos darbuotojai turėtų suvokti, kad pagrindinis jų uždavinys – jausti atsakomybę prieš vartotoją ir tuo pačiu pateisinti savo prekybos tinklų vardą, kurių reklamai pastarieji naudoja įvairias įtikinėjimo formas.

Paprašytas pareikšti savo nuomonę apie aplankytus stambiausius mūsų prekybos centrus, svečias pažymėjo gerą, atitinkantį tarptautinius standartus, parduotuvių techninį aprūpinimą,. Tačiau prof. A.Henzelis sakė, kad labai pagalvotų prieš pirkdamas mūsų parduotuvėse ankstyvą šeštadienio rytą salotas, pagamintas su majonezu. Profesoriaus teigimu, šių salotų ruošimas parduotuvėse vyksta tam nepritaikytose patalpose. „Europoje pusfabrikačių era baigiasi, Vokietijos gyventojai grįžta prie maisto gaminimo namuose“ – teigė mokslininkas.

Profesoriaus nuomone, kiekvienas pirkėjas turi įvertinti riziką ir žinoti, kad įsigijęs saugų produktą parduotuvėje, gali juo apsinuodyti, jei gamins nesilaikydamas elementarių higienos reikalavimų – neplaus rankų prieš maisto gaminimą, bei po žalių maisto produktų apdorojimo, ypač paukštienos, nenaudos skirtingų pjaustymo lentelių, nekeis peilių, skirtų žaliems ir termiškai apdorotiems produktams ruošti. Be to, būtina laikytis jau pagamintų ir skirtų tiesiogiai vartoti maisto produktų laikymo ir saugojimo taisyklių – juos laikyti šaldytuve, tokiu būdu mažinti riziką apsinuodyti maistu. Didesnį dėmesį į šiuos dalykus reikia kreipti vasarą, nes šilumoje mikroorganizmai žymiai sparčiau dauginasi, jie mutuoja ir vis sunkiau pasiduoda naikinimui.

A.Henzelio vadovaujamo instituto mokslininkai atliko tyrimus Vokietijoje ir nustatė, kad pagrindinis žarnyno infekcijų sukėlėjų užkrato plitimo kelias yra nesaugiai pagaminti maisto produktai. „Visi mes turime žinoti, suprasti ir būti sąmoningi, jog maisto gaminimas namuose yra taip pat atsakingas darbas. Nuo mūsų supratimo apie gaminimo higieną priklausys, ar jausimės sveikai ir žvaliai. Galbūt vartotojas suprastų mano žodžių svarbą, jei mikrobai, kurie dauginasi virtuvėje, būtų žiurkių dydžio. Esu tikras, kad jų būtų labai didelės spūstys“ – sakė A. Henzelis.

Apibendrindamas susitikimo su Andreasu Henzeliu rezultatus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas pritarė, kad pusgaminių gamybą iš parduotuvių būtina iškelti į atskiras, maisto gaminimui pritaikytas patalpas. „Rizikos taškus randame, tačiau neretai trūksta glaudesnio bendradarbiavimo su prekybininkais, kai reikia pašalinti ar nuolat kontroliuoti šiuos rizikos taškus“, – teigė direktorius.

„Ligos, plintančios per maistą yra globalizacijos pasekmė. Norint mažinti susirgimų riziką, maisto produktų užsakovams ir tiekėjams reikėtų keisti požiūrį į pigių ir nesaugių prekių įvežimą į Lietuvą iš trečiųjų šalių. Tik bendromis visų šioje srityje dirbančiųjų pastangomis galima užtikrinti vartotojų aprūpinimą kokybišku ir saugiu maistu. Sveika visuomenė – gyvenimo kokybės garantas“ – sakė Kazimieras Lukauskas.

Susitikimas su vienu iš vedančiųjų maisto saugos ir rizikos vertinimo specialistu Europoje ir pasaulyje, profesoriumi Andreasu Henzeliu dar kartą įtikino, kad maisto tvarkymas yra kompleksinių žinių apie visą maisto grandinę „nuo lauko, tvarto – iki stalo“ reikalaujantis suvokimas. Be to būtina įsidėmėti ir tai, kad maisto tvarkymas tampa globalus, t.y. maisto žaliavos, pusgaminiai ir maisto produktai į Lietuvos ir Europos Sąjungos rinką patenka iš įvairių pasaulio šalių. Šiuolaikinę maisto saugos valdymo sėkmę garantuoja tinkama maisto kontrolės sistema, naujausios mokslo žinios apie maisto rinką ir jos valdymą, kvalifikuoti specialistai, šiuolaikinės informacinės duomenų bazės apie sukauptus įvairių šalių laboratorinių tyrimų rezultatus ir naujausias tyrimo metodikas, įvykusių „maisto krizių“ analitinės išvados ir pamokos.

„Mūsų tarnyba pasirengusi naujiems iššūkiams. Šalyje būtina kurti nepriklausomą nacionalinę maisto grandinės rizikos vertinimo mokslinę instituciją, besivadovaujančią naujausiomis mokslo žiniomis, kuri turėtų tapti ne tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos mokslinio konsultavimo, bet ir maisto saugos politikos formavimo ir įgyvendinimo centru Lietuvoje ir vieningoje europinėje erdvėje. Lietuva jau pripažinta lygiaverte Europos Sąjungos partnere maisto saugos ir kokybės srityje“, - sakė Kazimieras Lukauskas.

VMVT informacija