Jei mėgstate skaniai pavalgyti ir rengiatės vykti į kurį nors Europos didmiestį, nepatingėkite pasidomėti tenykštėmis maitinimo įstaigomis, pataria verslo žurnalas „Bloomberg Markets“.
„Kitaip apsigausite, kaip tie Londono lankytojai, kurie, atsidūrę Oxfordo gatvėje ar Covent Gardene, puola pietauti į pirmą restoraną, nes yra girdėję apie Didžiosios Britanijos maisto revoliuciją. Tikėtina, kad jie gaus vidutiniškų ir nepelnytai brangių patiekalų. Tiesą sakant, jie nelabai turėtų skirtis nuo ypatingai netikusių pietų, kuriuos valgiau Eliziejaus laukuose prieš keletą metų, kai lankiausi Paryžiuje po gana ilgos pertraukos ir tiesiog tryškau entuziazmu paragauti nuostabaus maisto“, – sako britas Richardas Vines'as, „Bloomberg News“ gastronomijos žurnalistas.
Nesvarbu, į Londoną ar Paryžių vykstate, nepatingėkite atlikti namų darbų ir pasidomėti galimybe papietauti, kitaip pasirinksite žymiai blogesnę vietą, nei, tarkime, „Le Comptoir“, niekuo neišsiskiriantį bistro Kairiajame krante. Atsitiktinės eilės žmonių, laukiančių, kada galės patekti vidun, yra vienintelė užuomina, kad šiuo metu „Le Comptoir“ yra viena „karščiausių“ maisto įstaigų Paryžiuje.
Neapsigausite
Bistro virtuvės meistras, 41-erių metų Yves'as Camdeborde, gimė Pau, pietvakarių Prancūzijoje, ir su įgimta nuojauta bei tikslumu gamina kaimietiškus patiekalus. Jis nešvaisto laiko įmantriam aptarnavimui ar pristatymams. Tiesą sakant, šiame restoranėlyje, kurio priekinė siena atvira, todėl lankytojai sėdi prie staliukų lauke, kartais gali pasijusti net ignoruojamas, nors pats Camdeborde prie staliukų praleidžia beveik tiek pat laiko, kiek virtuvėje, – jis neša patiekalus, šnekučiuojasi su lankytojais, ir atrodo toks pat paprastas kaip ir talentingas.
„Aš pradėjau nuo foie gras terrine (terrine prancūzai paprastai vadina ne apvalkale keptą paštetą*) su slyvų kompotu (14 EUR), mano viešnia ragavo foie gras paštetą, sluoksniuotą su cepes (baravykais) ir plonyčiais bulvių bei morkų griežinėliais, padengtais drebučiais, patiektą su artišokų piurė. Yves'o Camdeborde stilius paprastas, tačiau rafinuotas, išprusęs meistras gali patiekti ir tokių elegantiškų patiekalų.
Mano išsirinktas pagrindinis patiekalas – piene mirkyta kepta kiauliena su Puy (Puy – Prancūzijos departamentas šalies centro pietryčiuose, Overnė (Auvergne) regione, pavadintas apylinkėse esančio kalno vardu) lęšiais atskleidė tiesiog tobulą kiaulienos skonį, o mano viešnia mėgavosi traškiomis, pavoliotomis džiūvėsėliuose ir gerai pakeptomis kiaulių kojomis. Desertui užsisakėme nuostabų tarte tatin (obuolių pyragas, vienas iš populiariausių prancūzų desertų) ir didelę lėkštę sūrių. Aptarnavimas, kaip Paryžiaus bistro būdinga, buvo per demokratiškas, tačiau kai tokia gera virtuvė, didelės reikšmės tai neturi“, – įspūdžiais dalijasi virtuvės žinovas.
Deja, „Le Comptoir“ nėra užslėptas ar mažai kam žinomas deimantas, vietos vakarienei jame gali būti užsakytos mėnesiams į priekį. Todėl viešint Paryžiuje ir sumanius paragauti Camdeborde gaminamų patiekalų, geriausia užsiimti eilę prieš vidurdienį ankstyviems pietums, – jiems vietos nėra rezervuojamos, arba pabandyti tartis, kad jūsų viešbučio patarnautojas užimtų staliuką. Artimiausia metro stotis – Odeon.
Įskaitant „Cotes du Rhone“ vyną – 2005 m. derliaus „Domaine Richaud Les Garrigues“, pietūs dviem kainavo lygiai 100 EUR. Londone padoriai už tiek papietauti sunku, nelengva tokią vietą rasti ir Paryžiuje.
Gali nustebinti
„Bloomberg Markets“ gardžių valgių mėgėjams siūlo dar vieną „vidutinės kainos gastronominį maršrutą“ – iki „L'Os a Moelle“, kur siūloma sudėtingesnių patiekalų. Netoli Tulūzos gimęs restorano virtuvės meistras Thierris Faucheris maistą gamina ir iš tokių gyvūnų kūno dalių, kurių kiti virtuvės meistrai paprastai nenaudoja. Tarkime, kaip ir Fergusas Hendersonas, Londono restorano „St. John“ virtuvės meistras, į patiekalus jis mėgsta pridėti kaulų čiulpų. Arba galite susidurti su nepavojingai skambančiu pavadinimu crete de coq. Tai – gaidžio skiauterė. Ji išverdama, dedama miltų ir citrinos, tada vėl verdama. Po to oda nulupama, skiauterė paskrudinama ir suspaudžiama į paštetą. „Apibūdinčiau skonį, bet pats ištvėriau tik vieną kąsnį, ir dabar to gailiuosi“, – prisipažįsta p. Vines'as.
Gaidžio skiauterės paštetas įeina į šešių patiekalų degustacinį rinkinį, kainuojantį 38 EUR. Užsisakius tokį rinkinį galima pasirinkti ir ne tokių keistų patiekalų, tarkime, – sriubos: baltųjų pupelių su chorizo dešrelėmis, arba – midijų su kariu. Toliau – foie gras ar austrės. Tada galima rinktis žuvies patiekalą, po to – mėsos, pavyzdžiui, veršienos, ėrienos ar net balandienos. Žinoma, yra sūrių ir desertų.
„Kai kurie degustacinio meniu patiekalai buvo tiesiog puikūs, ypač sriuba ir foie gras; kita vertus, pietautojai anglai tikriausiai paprašytų, kad mėsa būtų kepama šiek tiek ilgiau nei tiek, kiek yra normalu prancūzams: mano balandis buvo beveik gyvas“, – šypsosi p. Vines'as.
Bandykite dar sykį
Jei Paryžiuje užsimanėte paragauti „ko nors vietinio“, bandykite susirasti „Chez Ramulaud“ bistro 11-ajame rajone (Faubourg St. Antoine gatvė, 269). Jis nėra įtrauktas į turistinius maršrutus, tad gali išsyk pasijusti laimingas, kad jie priima išankstinius užsakymus anglų kalba, o padavėjai taip pat stengiasi kuo geriau patarnauti prancūziškai nekalbančiam lankytojui.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog „Chez Ramulaud“ gyvuoja visą amžinybę, nors prieš kokius 6–7 metus tai buvo itališkų patiekalų restoranas. Dabar tai charakteringas, paprastas autentiškas Paryžiaus bistro, padavėjai čia draugiški ir svetingi. Bistro grindys išklotos plytelėmis, sienos išdažytos kremine spalva, stalai – iš tikro medžio.
„Chez Ramulaud“ turi trumpą valgiaraštį ir ilgą vynų sąrašą, besitęsiantį „iki Korsikos“. Trijų patiekalų pietūs čia kainuoja 29 EUR.
„Kol kas viskas lyg ir gerai, tačiau maistas gali pasirodyti toks pat paprastas kaip ir aplinka. Pirmasis patiekalas buvo namų paštetas su smulkiai supjaustyta ir paspirginta kiauliena – „šviežias“, tiesiai iš šaldytuvo. Pagrindiniam patiekalui, kepsniui, trūko skonio, o prie jo patiektas „Epoisses“ (specifinio skonio burgundiškas sūris) apkepas buvo prėskas. Net bet kuriame Londono gastropube būtų galima tikėtis geriau, tačiau apie „Chez Ramulaud“ esu girdėjęs daug gerų atsiliepimų, ir ši vieta, be abejo, kažin kuo pakeri. Suteikčiau jai dar vieną šansą, ypač turint galvoje minėtąjį įdomų vynų sąrašą“, – optimistiškai vertina p. Vines'as. Artimiausia metro stotelė yra Reuilly–Diderot.
* – paaiškinimai vertėjos.
Parengė Aistė Laurinavičiūtė
Daiva Savickienė
„Verslo žinios“, 2007 07 13
Interneto archyvo nuotr.
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>
