Švedai su narkotikais klubuose kovoja be išlygų

Lietuvoje viešėję Švedijos policijos pareigūnai tris dienas dalijosi patirtimi su šalies policijos pareigūnais ir specialistais, kaip spręsti narkotikų keliamas problemas naktinių klubų aplinkoje. Pareigūnai Ulrika Janssonas ir Andersas Johanssonas atstovavo specialiam Stokholmo policijos padaliniui – „Klubų komisijai“, kuris 2002 metais suformuotas veikti išskirtinai naktinių klubų aplinkoje.

Specialūs mokymai vyko pirmą kartą
Specialūs Lietuvos policijos pareigūnų mokymai, kaip spręsti narkotikų vartojimo ir platinimo problemas jaunimo pasilinksminimo vietose, vyko pirmą kartą. Juos organizavo Lietuvos policijos mokymo centras kartu su Narkotikų kontrolės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tikimasi, kad šie mokymai prisidės prie prevencinio projekto „Pramogos be narkotikų“, orientuoto į naktinius klubus, įgyvendinimo, pagerins policijos ir naktinių klubų bendradarbiavimą. Pasak Švedijos pareigūnų A. Johanssono ir U. Janssono, įsteigus „Klubų komisiją“, per penkerius metus ypač pasikeitė Stokholmo policijos pareigūnų bendradarbiavimas su naktinių klubų apsauga. Anksčiau naktinių klubų durininkai niekada nesikreipdavo pagalbos į policiją – jie verčiau ignoruodavo problemas arba spręsdavo jas savo jėgomis, o šiuo metu būtent klubų saugos darbuotojai yra didžiausi policijos pagalbininkai. „Klubų komisijos“ atstovai teigia, kad Švedijoje jie surastų būdų, kaip atimti licenciją iš klubo, piktybiškai nesprendžiančio narkotikų problemos ir nebendradarbiaujančio su policijos pareigūnais.

Narkotikų vartojimas – nusikaltimas
Stokholmo „Klubų komisiją“ sudaro dvi sekimo grupės, kurios dirba savaitgaliais, naktimis ir dienomis Stokholmo klubuose ir aplink juos. Keturi tyrėjai ir vyr. tyrėjas, bendradarbiaudami su komisijai priskirtu prokuroru, operatyviai apdoroja iš šių grupių gaunamus pranešimus. Iš viso šiame specialiame padalinyje dirba 22 pareigūnai. Sekimo grupių darbas remiasi žvalgyba, grupės siekia greito situacijų sprendimo. Stokholmo miesto policijai yra suteikta svarbių sprendimo priėmimo galių, todėl svarbūs ir skubūs sprendimai, pavyzdžiui, apieškoti patalpas, gali būti priimami „gatvės lygmeniu“ – sekimo grupių vadovų.

„Klubų komisijos“ pareigūnai daug laiko praleidžia klubuose, stebėdami, ar klubo patalpose, kur esama nuo narkotikų apsvaigusių lankytojų. Jei sukeliamas įtarimas, kad asmuo apsvaigęs nuo narkotikų, pareigūnai turi teisę paprašyti jo atlikti narkotikų testą ir, jei testas teigiamas, užregistruoti asmenį kaip įtariamą narkotikų vartojimu. Taip pat jei nustatoma, kad asmuo apsvaigęs nuo narkotikų, Švedijos pareigūnai turi teisę apieškoti asmenį, atlikti kratą jo automobilyje ir namuose.

Vienija madingiausius naktinius klubus
Stokholmo naktiniuose klubuose 2005 metais „Klubų komisijos“ pareigūnai užregistravo 724 nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikais, atliko 443 testus tikrinant įtariamus asmenis dėl narkotikų vartojimo (70 proc. atvejų įtarimas pasiteisino), apieškojo 115 automobilių, atliko 132 kratas apartamentuose. Vis dėlto svarbiausia, ką pabrėžia „Klubų komisijos“ atstovai, yra bendradarbiavimas su naktiniais klubais. Dėl to itin daug pastangų įdėta, kad madingi Švedijos sostinės klubai būtų aktyviai ir atvirai nusistatę prieš narkotikus. Iš šių pastangų kilo didelis bendradarbiavimo projektas, pavadintas „Klubai prieš narkotikus“, kuris jungia 17 madingiausių Stokholmo naktinių klubų.

Reikia pastebėti, kad griežta Švedijos politika narkotikų kontrolės klausimais neliko be rezultatų. Švedija yra tarp šalių, kuriose narkotikų vartojimo paplitimas, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra žemiausias.

Vaida Andrikonytė
Redakcijos archyvo nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija