Viešbučio „Naujasis Vilnius“ restorano „Europa Classic“ patiekalai sufleruoja apie virėjų patirtį ir sugebėjimą neatsilikti nuo naujovių. Tačiau pietų įvertinimą puikiausiais balais nubraukia dėmesio stoka smulkmenoms: plastikinės palmių šakelės vazose ant prabangiomis staltiesėmis užtiestų stalų restoranui solidumo nesuteikia.
Viešbutis „Naujasis Vilnius“ įsikūręs sostinėje, dešiniajame Neries krante, šalia dangoraižių „miestelio“, tačiau pats išoriniu modernumu neblizga. Sovietiniais laikais statytas, nors ir rekonstruotas pastatas restorano svečius pasitinka niūrokomis betono spalvomis. Tačiau peržengus slenkstį patenki į modernią aplinką. Tiesa, vaizdu pro langą lankytojai nelepinami. Nebent jie žinos, jog restorane yra Žiemos sodo salė ir staliuką rezervuos ten, kaip padarė „VŽ Savaitgalis“.
Gerokai nustebino, kai, padavėjai palydėjus į Žiemos sodą, išvydome, jog 40 vietų salėje pietausime dviese. Pasirodo, šioje salėje dažniausiai rengiami furšetai ar užsakomieji pokyliai. Tačiau jei ji nėra užimta, iš anksto susitarus priimami ir „mirtingieji“, norintys papietauti nekasdienėje aplinkoje.
Vienas iš Žiemos sodo privalumų – žvilgsnį nuo nykių betoninių pastatų kaimynystės saugo už lango vešintys augalai. Augmenijos yra ir salėje. Vis dėlto įsižiūrėjus atidžiau supranti, jog ne viskas tikra, kas yra žalia.
Paperka šviežumu
Tikrų augalų imitaciją prie tvenkinuko gal dar galima atleisti, bet ant stalo į vazą įstatyta plastikinė palmės šakelė prie žiemos sodo aplinkos visiškai nedera. Žinoma, tai, kad alaus bokalas kainuoja 8 Lt, irgi nenudžiugino. Tačiau maisto kainos šoko nesukėlė. Juolab, kad po pietų teko pripažinti, jog kainos su verte neprasilenkia, nes porcijos nemažos, maistas patiekiamas išradingai, o skonis nenuvylė.
Nicos salotose (14 Lt) puikiai derėjo šparaginės pupelės, ančiuviai, tunas. Kompanionė, užsisakiusi graikiškų salotų (10 Lt), jas gyrė išsijuosusi, nes sūris skendėjo daržovių, kurios net iš tolo dvelkė šviežumu, kupetoje.
Sriubos taip pat buvo skanios. Lietuviškoje grybų sriuboje (6 Lt) plaukiojo ne kokie nors pievagrybiai, o tikri grybai, tikėtina, iš lietuviško miško. Guliašo sriuba (8 Lt) papirko tirštumu, aštriu skoniu ir šviežiais pipirais.
Padavėjai, kuri atsirasdavo būtent tuo momentu, kai jos prireikdavo, nunešus lėkštes, be žodžių susižvalgėme – jau kaip ir sočios, o dar laukia karštieji patiekalai. Jiems atsidūrus ant stalo atsidusome balsu (kodėl gi ne, juk visoje salėje buvome dviese), – po salotų ir sriubos įveikti solidžią porciją galėtų tik vilko apetitą turintis restorano lankytojas.
Jautiena su grybais vyno padaže (28 Lt) buvo minkšta, aromatinga. Šalia jos derėjo netradicinis garnyras – bulvių ir parmezano sūrio apkepas bei saldžiosios paprikos.
Kiaulienos krepšelis (26 Lt) suintrigavo savo pavadinimu. Krepšelyje, t. y. ant bulvių košės, pūpsojo iš kiaulienos susuktas ir šiek tiek apkepintų daržovių prikrautas kulinarinis kūrinys. Mėsa buvo traškiai apkepta, o prie jos ir prie bulvių košės ypač tiko švelnus padažas.
Įgūdžiai įrodyti
Teko tik skėstelti rankomis ir padavėjai pasiteisinti, kad patiekalų neįveikėm ne dėl to, jog neįtiko, o dėl sotumo. Ir negalėjome nepasiteirauti, kas virtuvėje taip virtuoziškai ir smagiai šeimininkauja. Pasirodo, pagrindinė virėja restorane dirba dar nuo tų laikų, kai viešbutis vadinosi „Turistu“ – jos patirtis čia - jau keliolika metų. Padavėja išdavė paslaptį – virėja niekuomet neragauja ruošiamo maisto, pasitiki vien savo įgūdžiais. Dar kartą įsitikinome, jog patyręs – geriau.
Prieš išeidamos dar pavartome meniu. Pasirinkimas nėra begalinis, tačiau mėgstamą patiekalą atrastų įvairaus skonio lankytojai. Salotos, silkė, lašiša, otas, kalakutiena, vištiena, antiena, veršiena, kiauliena, jautiena, makaronai, koldūnai, įvairiausi desertai... Gėrimų pasirinkimas irgi gausus, nors alkoholio kainos „restoraniškos“.
Tačiau buvo kiek gaila, kad tokia salė, kaip Žiemos sodas, nėra reklamuojama ir daugelis atėjusiųjų papietauti į „Europa Classic“ apie ją nė nenutuokia. Gal svečiams dažniau prisėdus prie prabangiomis staltiesėmis uždengtų stalų plastikines šakeles vazose pakeistų gyvos...
Rasa Dževeckytė
Nuotraukos iš viebučio archyvo
„VŽ Savaitgalis“ informacija
