Sniegingiausiame Latvijos regione lietuviai tampa žiemos pramogų kolumbais

Latviai lietuvius pralenkė ne tik kurdami vandens pramogų parkus, jachtų klubus ir pirmieji paplūdimiuose iškeldami kokybės ženklus - mėlynąsias vėliavas. Kaimynus mums bus sunku pasivyti ir žiemos pramogomis. Tokią išvadą galime daryti išmėginę naująsias kalvų slidinėjimo
paslaugas Cėsiuose ir Siguldoje bei nuo sovietmečio čia veikiančią bobslėjaus trasą. Lūpas dar labiau prikąsti teks apsilankius Latvijos centre esančiame Madonos rajone. Ant čia esančių aukščiausių šalies kalvų šlaitų veikia modernūs keltuvai, apačioje šiuolaikiškiausią žiemos pramogų inventorių siūlo nuomos punktai, kviečia jaukūs nakvynės ir maitinimo kompleksai.

Ant slidžių iki 3 valandos nakties
Latvijos centre, Vidzemės regione, esantį Madonos rajoną latviai vadina pačia sniegingiausia šalies vieta. Sakoma, kad sniego danga čia laikosi 140 dienų per metus ir kartais siekia iki 1 metro storio. Kitoks nei visoje Latvijoje mikroklimatas susiformuoja dėl unikalaus reljefo.
Šiame rajone plyti didžiausias šalies ežeras Lubanas ir stūkso aukščiausios šalies kalvos, kurių lyderė - Gaizinkalnio (Gaidžio kalnas) kalva - virš jūros yra iškilusi net 312 metrų.

Kalnų slidinėjimo mėgėjai į Madoną iš visos Latvijos važiuodavo jau sovietmečiu. Tačiau šalies verslininkų milijoninės investicijos pastaraisiais metais tarp miškų pasislėpusias kalvas pavertė civilizuotais žiemos pramogų centrais, todėl po truputį šį regioną atranda ir užsieniečiai: rusai, vokiečiai, lietuviai. Tiesa, čia apsilankiusius mūsų tautiečius latviai kol kas skaičiuoja dešimtimis, o kai kur - tik vienos rankos pirštais.

Aktyviausiai Madonoje žiemą pramogauja rygiečiai. Kitaip nei į netoli šalies sostinės veikiančias Siguldos ir Cėsių kalvų slidinėjimo trasas, į esančias Madonoje jie išsiruošia visam savaitgaliui. Todėl nakvynės vietos arčiausiai slidinėjimo centrų užsakytos kelioms savaitėms į priekį, o dauguma trasų apšviestos ir savaitgaliais veikia iki 24-3 valandos nakties. Tad penktadieniais po darbo 160 kilometrų į Madoną sukorusiems rygiečiams laukti ryto dėl sniego pramogų nebereikia. Pavakarieniavę jie stojasi ant slidžių ir rikiuojasi prie keltuvų.

Pasak Madonos turizmo informacijos centro darbuotojos Santos Jaujeniecės, rajono teritorijoje įrengtos 26 apšviečiamos kalvų slidinėjimo trasos ir veikia 19 keltuvų. Taip pat čia galima dairytis specialiai snieglentininkams, lygumų slidininkams ir biatlonininkams įrengtų trasų. 39 rajono nakvynės vietos vienu metu gali priimti daugiau kaip 1100 žmonių.

Latviai žiemos pramogautojų pinigines matuoja ne pagal vieną kurpalį. Kuriant nakvynės vietas galvojama ir apie kukliomis sumomis disponuojančius studentus, ir apie pasiturinčius piliečius. Tiesa, žiemos centrų steigėjai neslepia, kad šaltasis metų laikas jiems - didžiausias darbymetis, todėl ir nakvynė šiuo laiku čia kainuoja brangiau nei vasarą.

Kalnų slidės ir snieglentės netraukia? Ne bėda. Madonos kalvų šeimininkai pasiūlys išsinuomoti lygumų slides, rogutes arba klestelėti ant guminių padangų, o į kalvos viršų šiuo „transportu“ užtemps specialiai šioms priemonėms pritaikyti keltuvai. Beveik visi didesni slidinėjimo centrai yra įsigiję sniego patrankas ir trasų lyginimo mašinas retrakus.

Slidinėjimo inventoriaus komplekto nuomos įkainiai valandai šiame regione svyruoja nuo 3 iki 5 latų, dienai kainuoja 8-9 Ls. Keltuvų paslaugos valandai atsieina 2,50-3 Ls, dienai - 5-6. Didesniuose slidinėjimo centruose paslaugas siūlo slidinėjimo instruktoriai, kurių darbo valanda atsieina 5 Ls. Norėdami valandą slidinėti mūsų sostinės Liepkalnio trasoms už keltuvus ir inventorių suplotume 40 litų (8 Ls).

Biatlono trasose - pasaulio čempionatas
Didžiausias svečių antplūdis rajoną bei jo centrą - Madonos miestelį - užgrius šiomis dienomis. Nuo vasario 1 iki 6 dienos čia vyksta orientavimosi slidėmis pasaulio taurės varžybos ir veteranų čempionatas. Tai pirmosios tokio lygio varžybos Latvijoje. Jose dalyvauja apie trys
šimtai sportininkų, atstovaujančių 17 pasaulio šalių, tarp jų yra ir 30 Lietuvos orientacininkų.

Keli varžybų etapai vyksta greta Madonos miestelio ošiančio Smecerės šilo biatlono trasomis. 1980-aisiais įrengtos trasos dešimtmetį buvo beveik neprižiūrimos, tačiau pastaraisiais metais lėšų joms atnaujinti rado Latvijos krašto apsaugos ministerija ir jose treniruojasi šalies
biatlonininkų rinktinė.

5 kilometrus trasos vingiuoja įvairaus reljefo vietomis, o kilometrą šio biatlonininkų tako lydi žibintų eilės, kasdien sušvintančios nuo 16 iki 21 val.

Vakarais apšviečiami ir visi 30 biatlono taikinių, tik štai šaudymo įrangos nuomos kol kas čia
niekas nesiūlo. Dėl biatlono šautuvų reikėtų kreiptis į vietos sporto mokyklą. Kaip juokauja jos instruktoriai, gražiai paprašius tektų mokėti tik už šovinius, kurių vienas kainuoja 4 santimus (20 ct).

Prie biatlono trasų kol kas neteikiamos jokios paslaugos, tad ir už naudojimąsi jomis mokesčių nereikalaujama.

Dar vienas masinis renginys kovo 18 dieną numatomas aukščiosios kalvos Gaizinkalnio papėdėje įsikūrusiame slidinėjimo centre ABI-2. Tądien čia rengiamas tradicinis karnavalas, kuriame sulaukiama iki 2000 dalyvių. Kaukėmis pasipuošę svečiai į renginio teritoriją įleidžiami
nemokamai, o viduje jų laukia ne tik šventiškai papuoštos slidinėjimo trasos, bet ir daug pasiutėliškų varžybų. Sėkmingiausiai jose pasirodžiusieji pretenduoja laimėti solidžius prizus - dviračius.

Ramunė Žukauskienė
Ramunės Žukauskienės nuotr.
Kristinos Stalnionytės nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija