Skaniai pavalgyti – kas atsisakytų? Tačiau taip noriai gamina kaip valgo toli gražu ne kiekvienas. Rolandas Vingilis, „MG Baltic“ viceprezidentas, pasakoja, vaikystėje padėdavęs mamai šeimininkauti, o namuose visi konkuruodavo, kas skaniau pietus ar vakarienę paruoš. Taip susidomėjo kulinarija – gamina šeimai, vaišina draugus. „Aš ne gurmanas, aš tik mokausi“, – sako pašnekovas, bet receptus vardija vieną po kito tarsi maisto gaminimas būtų jo pagrindinis užsiėmimas.
„Atėjęs į restoraną kiekvienas varto valgiaraštį tol, kol pajunta, ko tą dieną širdis nori. Taip pat ir namuose, – tik šaldytuvas turi būti pilnas, kad galėtum ramiai sugalvoti, ką gaminsi. Be abejo, patogu po ranka turėti įvairiausių produktų. Lietuvos parduotuvėse visų norimų ne taip paprasta gauti, todėl kaip gera turėti draugų medžiotojų, žvejų ar pačiam žvejoti. Smagu turėti daržą, kad šviežią daržovę nusiskinti galėtum. Arba nepatingėti į turgų nueiti“, – kalba p. Rolandas. Sako, jam pasisekė, mat vienas iš jo draugų – tikras maisto guru. Arūnas Oželis, p. Vingilio nuomone, yra geriausias šalies virėjas, mėgstantis gaminti, žinantis, kaip tai daryti, ir ruošiantis nuostabius patiekalus.
„Kartais paeksperimentuoju – patiekalą pagardinu kokiu nors egzotišku prieskoniu, kurio pavadinimą dar sunkiai galiu ištarti, o jis paragauja ir iškart pasako, – čia įdėta to ar kito. Taip ir mokausi. Nuolat gaunu iš jo patarimų“, – pasakoja pašnekovas.
Valgymo ritualas
Maistui p. Rolandas sako esąs neišrankus – paprastos salotos su keptu otu jam – nuostabus patiekalas. Priekabiauja prie kitų dalykų.
„Nemėgstu greitojo maisto ir panašių maitinimo įstaigų. Gal kai kuriose iš jų maistas ir neblogas, bet psichologiškai man jos nepatrauklios. Valgymas – tai ritualas, o maistas yra tik viena iš jo dalių. Svarbu aptarnavimas, aplinka, galiausiai – kompanija, su kuria valgai. Tarkim, pietaujant paragautas vynas tąsyk gali pasirodyti visai netinkamas, o kitąsyk, su gera kompanija – nuostabus“, – dėsto pašnekovas.
Žvėriena ir žuvys
„Draugai medžiotojai mane išlepino, – mėgstu žvėrieną ir valgau jos nemažai. Ji ruošiama kitaip nei, pavadinkime, paprasta mėsa, turi specifinį skonį, prie jos reikia kitokių padažų. Naudoju nemažai vadinamųjų subproduktų – kepenėlių, smegenų ir pan., iš jų galima pagaminti nuostabių patiekalų. Beje, jie nesudėtingi ir greitai paruošiami“, – kalba p. Rolandas. Štai, kiekviename oro uoste galima įsigyti žąsų kepenėlių – foie gras. Ponas Vingilis pataria turėti jų šaldytuve ir, kai tingėsite gaminti, imkite salotos lapų, supjaustykite kepenėles, užpilkite paprastu abrikosų džemu ar kuo kitu saldžiu, padėkite skrebutį – štai ir vakarienė, jei norit – pusryčiai.
„Kiek laiko sugaišote? Tikriausiai 7 minutes“, – šypsosi pašnekovas. Ponas Rolandas mėgsta žuvis. Jas taip pat nesudėtinga paruošti, o ir laiko nereikia daug. „Parduotuvėje pirktas dešreles virsite apie 5 min. O jeigu vakare nepatingėjote paruošti žuvų su prieskoniais, grįžęs iš darbo jas pakepsite, papjaustysite daržovių, atkimšite vyno, – džiaugsitės kur kas kokybiškesne vakariene, pagaminta per 10 min.“, – skaičiuoja „VŽ Savaitgalio“ pašnekovas.
Virtuvėje laiko, tikina jis, praleidžia nedaug – nuostabių patiekalų galima paruošti per 7–15 min. Namuose tik kartą per savaitę ilgiau pasisukioja virtuvėje. Bet, šypsosi, ilgiau nei valandą negamina, o gal ir tokių patiekalų nežino.
„Virtuvėje, kaip versle, rezultatų sulaukti norisi kuo greičiau“, – įsitikinęs p. Rolandas. Daugiau laiko jam atima produktus paruošti – pavyzdžiui, žvėrieną reikia tinkamai išdoroti, išpjaustyti, pasilikti tik tai, kas geriausia, mėsą marinuoti tam tikrą laiką ir t. t.
„Sekmadieniais dažniausiai gaminu pietus. Kartu pasiruošiu dar 2–3 patiekalus, kuriuos gaminsiu per savaitę. Jei ketinu virti žuvienę – žuvytės jau išdorotos, sukapotos, grįšiu namo, pusvalandis ir žuvienė bus išvirta“, – kalba p. Rolandas.
Paklaustas, kaip gamina žuvienę, sako, kad kiekvienas virėjas ir žvejys turi savo receptą, bet viskas priklauso nuo žuvų. Jis žuvienę verda iš stambesnių žuvų, kad nebūtų daug kaulų. Mėgsta ungurių žuvienę – šios žuvys riebios, todėl nereikia jokių papildomų priedų, sultinys ir taip būna gardus. Dar vienas p. Rolando mėgstamas patiekalas iš šių žuvų – ungurių šaltiena.
Vėžiautojams
Po kelių savaičių Lietuvoje jau bus galima vėžiauti. Todėl ir klausiame verslininko patarimo – kaip išsivirti vėžių?
„Kai valgome vėžių uodegėles, tenka iškrapštyti jų žarnelę. O ją labai paprasta ištraukti dorojant vėžius. Gyvam vėžiui vidurinį slankstelį pasuki ir išsitraukia visos žarnos. Tuomet jau dedi į puodą. Anksčiau net nebuvo galima taip neišdorotų vėžių patiekti – juk tai delikatesas, juo reikia mėgautis, o ne knibinėtis prie jo“, – pataria p. Rolandas. Tiesa, pats taip vėžius ne visada apdoroja – ypač jei verda jų daugiau. Vėžiams paruošti, sako, recepto nėra – „vėžiai skanūs – ir viskas. Mėgstate juos arba ne.“
Pagrindinės sudedamosios dalys visiems gerai žinomos – druska ir krapai, o sultinyje virti vėžiai skanesni nei paprastame vandenyje.
„Kiti dar pila alaus ar vyno. Bet tai jau žaidimas. Ruošdamas vėžius atsižvelgiu į valgytojus – ragaus vėžių tik suaugusieji ar ir vaikai. Baltymus organizmas sunkiai pasisavina. Todėl jeigu vėžių valgys ir vaikai – verdu 40 min., jeigu tik suaugę, juk vėžys skanesnis neperviręs, – apie 20 min.“, – aiškina p. Vingilis.
Prie vėžių ragauti degtinės jis nerekomenduoja – nesijaus jų skonio. Vynas tinka geriau, – kaip ir prie jūrų gėrybių.
Birželio pabaigoje vėžiai neršia ir keičia kiautus. Jei dabar pagautumėte vėžį, po jo uodegėle būtų daug mažų vėžiukų. Vėliau vėžiai keičia kiautus – išsineria iš senojo, o naujas sukietėja per 8–10 d.
Vėžiauti Lietuvoje galima nuo liepos 15 d. iki spalio 15 d.
Daiva Sutkutė
„Verslo žinios“, 2007 06 22
Interneto archyvo nuotr.
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>
