Skaitmeninės technologijos foninės muzikos sistemose

Internetas tapo įprastas kasdieniniame mūsų gyvenime ne tik kaip profesinės ar informacinės komunikacijos priemonė, žinių ar informacijos šaltinis. Kompiuteris visą pasaulį apraizgiusiame voratinklyje tapo balso ir vaizdo ryšio priemone, televizoriumi, radijo imtuvu, dienraščiu ar „akimis“, nuolat stebinčiomis aplinką įvairiausiose pasaulio vietose sumontuotomis vaizdo kameromis (web kameromis). Įmonėse ar didesnėse organizacijose tampa įprasta rengti pasitarimus bendraujant iš skirtingų miestų ar šalių nuotolinių telekonferencijų priemonėmis, negaištant laiko ir neišlaidaujant kelionėms.

„Restoranų verslo“ 1/2006 numeryje aptarėme įvairias foninės muzikos sistemas, kurios yra naudojamos daugelyje visuomeninių objektų, ir kurias galima apibūdinti kaip analogines ar įprastas. Minėtos sistemos veikimo principais iš esmės nesiskiria nuo tų, kurias mes žinojome dar tuomet, kai nebuvo kompiuterių ir interneto. Šiose sistemose garsas (balsas ar muzika) be esminių pakitimų „keliauja“ laidais link garsiakalbių, tik sustiprinamas garso stiprintuvais ir, atitinkamai pagal garsiakalbio ir patalpos savybes, tembriškai pakoreguojamas.

Analoginės garso sistemos vis dar naudojamos nedidelėse uždarose sistemose, kuomet garso signalo nereikia perduoti už pastato ribų, tačiau jos vis dažniau „skaitmenizuojamos“ įrenginėjant didelių objektų – stadionų, didelių prekybos centrų ar viešbučių – garso sistemas. Paprasčiausias tokios sistemos pavyzdys – gana dažnai naudojamas foninės muzikos transliavimo sprendimas, kai muzikiniu šaltiniu tampa įprastas kompiuteris su vidinėje laikmenoje įrašytu MP3 formato muzikos archyvu. Jau ir tokia, atrodytų paprasta, sistema įgauna naujų savybių – galima kelioms dienoms ar savaitėms redaguoti muzikinę programą arba „grojaraštį“, kompiuterį, prijungtą prie interneto ar lokaliame tinkle, valdyti nuotoliniu būdu, nuolat papildyti naujais muzikiniais kūriniais ar informaciniais pranešimais. Tokiose sistemose nebūtina kaupti fizinių mažos talpos informacijos laikmenų – kompaktinių plokštelių.

Šiuo metu, kai asmeninių kompiuterių kainos nėra didelės, tai gali pasirodyti pakankamai pigus muzikos transliavimo būdas, tačiau tai nėra optimaliausias profesionalus sprendimas. Kompiuteris, turintis įvairias kitas, ne muzikai transliuoti skirtas funkcijas, dažnai būna neprognozuojamas. Kiekvienas vartotojas žino, ką reiškia „pakibęs“ ar „lūžtantis“ kompiuteris. Be to, paprasto kompiuterio garso signalo kokybė dažnai būna nepakankama restorano ar klubo foninės muzikos sistemai.

Muzikos sistemose naudojami specializuoti programuojami įrenginiai suteikia galimybę labai lengvai suformuoti bet kokią sudėtingesnę nei vienkanalę garso sistemą. Tai kompiuterinėmis technologijomis pagrįsti specialūs signalų apdorojimo įrenginiai – matriciniai komutatoriai. „Matrica“ – nedidelių gabaritų įrenginys su didesniu kiekiu garso signalų įėjimo bei išėjimo jungčių, kurių parametrai gali būti užprogramuoti pagal vartotojo poreikį. Naudojant tokias sistemas labai lengva įrengti daugiakanales garso sistemas, jei reikia, įvairiose patalpose transliuoti skirtingą muziką. Prie tokio įrenginio prijungiami keli skirtingi muzikos šaltiniai – CD grotuvai, keli radijo imtuvai, TV signalų imtuvai, nešiojamieji MP3 grotuvai, mikrofonai ir pan., o prie skirtingų išėjimų prijungiami atskirų patalpų ar zonų garso stiprintuvai su garsiakalbiais. Pagrindinis įrenginys prijungiamas prie interneto tinklo, todėl sistema gali būti programuojama bei valdoma nuotoliniu būdu. Iš anksto užprogramavus reikiamą sistemos konfigūraciją, įrenginiams nereikia jokios papildomos eksploatacijos. Prie įrenginio prijungiamas norimas kiekis nesudėtingų valdymo pultelių, kurie pritvirtinami įvairiose patalpose prie sienos. Šių pultelių pagalba galima kiekvienoje zonoje pasirinkti norimą muzikos kanalą, reguliuoti garso lygius, tembro parametrus ir kt. Visi pulteliai prijungiami vienu ekonomišku kompiuterių tinkluose naudojamu UTP 5 kategorijos tipo kabeliu. Projektuojant tokias sistemas gamintojai ypatingą dėmesį skiria sistemų patikimumui. Naudojant tokią programuojamą sistemą daugiau nereikia jokių papildomų garso apdorojimo įrenginių. Įrenginio viduje kiekvienam muzikos kanalui gali būti užprogramuojamos reikalingos funkcijos – koreguojamas įėjimo jautrumas, signalo dinaminis diapazonas, tembrinės savybės, signalo užvėlinimas, aido efekto panaikinimas ir pan.

Šiuo metu, internetui plečiantis, vis daugiau vartotojų naudojasi greitaveikėmis interneto prieigomis, kurios leidžia tiesiogiai internetu klausytis radijo stočių ar priimti muzikinę informaciją. Tai suteikia dar vieną naudingą savybę muzikos transliavimo sistemoms: skirtinguose miestuose esančiuose objektuose gali būti transliuojama ta pati informacija. Tam tikslui yra gaminami įrenginiai, kurie prijungti prie interneto, nuolat gauna besikeičiančią informaciją ir ją gali transliuoti sinchroniškai, pagal iš anksto numatytą programą. Ši technologija naudojama prekybos ar pramogų centrų tinkluose, kur vienu metu skamba vienoda muzikinė programa, formuojama centriniame biure. Naudojant šį būdą, nereikia atskiruose restoranuose ar prekybos centruose rūpintis muzikos šaltiniais, jų nustatymais, įrenginių eksploatacija. Skaitmeninės sistemos tampa ekonomiškos, nes kiekvienoje tinklo vietoje yra tik „juodosios dėžės“, prijungtos prie interneto tinklo, vietoj įvairių garso įrenginių, kuriuos reiktų nuolat prižiūrėti, keisti informaciją.

Dar vienas patrauklus skaitmeninių sistemų privalumas – įvairių papildomų funkcijų integravimas, nenaudojant sudėtingo įdiegimo ar daug papildomos įrangos. Valdymo pulteliai skaitmeninėse sistemose yra programuojami pagal vartotojo poreikį ir jiems gali būti suteiktos funkcijos valdyti ne tik garso sistemą, bet ir televizorius, vaizdo projektorius, šviesą, motorizuotas langų žaliuzes ar netgi patalpos mikroklimatą. Šie pulteliai įvairūs – nuo turinčių tik keletą programuojamų mygtukų, iki turinčių lietimui jautrius ekranus, kuriuose visiškai laisvai gali būti programuojamas vaizdas ir funkcijų grafiniai elementai. Taip pat šie pulteliai gali būti ne tik stacionariai sumontuoti sienoje, bet ir nešiojami. Tai lyg universalūs distancinio valdymo pulteliai, kurie gali būti naudojami bet kokiems elektroniniams įrenginiams patalpoje valdyti. Pulteliai su ekranais gali būti naudojami ir kaip nedideli vaizdo ekranai, kuriuose gali būti rodomas vaizdo kamerų perduodamas vaizdas. Pavyzdžiui, restorano administratorius, turintis tokį pultelį, savo darbo kabinete ar kitoje pastato vietoje, gali stebėti situaciją salėje ir, esant reikalui, valdyti garso sistemos funkcijas.

Gali pasirodyti, kad šios sistemos yra brangios, tačiau įvertinus paprastą skaitmeninių sistemų montavimą, minimalias išlaidas kabeliams, jų daugiafunkciškumą ir lanksčias galimybes, jų naudojimas leidžia žymiai padidinti darbo efektyvumą ir išvengti rūpesčių dėl eksploatacijos. Kompiuterių ir skaitmeninių komunikacijų panaudojimas visose gyvenimo srityse vis labiau plinta ir jau nėra prabanga.

Daugiau apie skaitmenines garso ir valdymo sistemas galima sužinoti interneto svetainėse: www.biamp.com , www.crestron.com .
Atstovas Lietuvoje – UAB „Audiotonas“.

Česlovas Čepkauskas

„Restoranų verslo“ Nr. 2/2006 (12) informacija
Išsispausdinti „Restoranų verslo“ prenumeratos kuponą  galite čia >>