Tad jei priklausote būtent tokio tipo žmonėms, galite ramiausiai uždaryti šį internetinį langą. Bet jei priklausote tiems, kurie verčiau liks alkani, negu prisikimš mėsainių, verta sužinoti, kuriame iš dešimties butelių yra geriausias putojantis vynas.
Pirma ir pati svarbiausia taisyklė - yra putojantis vynas, yra šampanas ir yra gazuotas vyno gėrimas. Rinkos tyrimų duomenys rodo, kad pastarojo Lietuvoje parduodama kone keturis kartus daugiau nei putojančio vyno ar šampano. Kas tai - meilė žemai kainai ar nemokėjimas įvertinti kokybės?
Gazuotas pigus, bet netikras
Gazuotas vyno gėrimas gerokai pigesnis už putojantį vyną arba šampaną. Tačiau prilyginti jį pastariesiems, gurmano akimis, - nuodėmė, mat nei pats gėrimas, jei jo gamybos metodas neturi nieko bendro su putojančiu vynu. Gėrimų ekspertai taikliai jį pakrikštijo „alkoholiniu limonadu“.
Jau pats pavadinimas pasako gėrimo esmę - tai dirbtinai prisotintas angliarūgštės prastas vynas, pridedant kvapiųjų medžiagų, kuriomis siekiama pagerinti gėrimo skonį ir aromatą. Ir tai ne propaganda, o faktas: kaipgi kitaip 750 ml gėrimo gražiame butelyje auksine folija apsuktu kakleliu gali kainuoti vos keletą litų?
Tuo tarpu putojantis vynas yra natūralios fermentacijos gėrimas. Tai reiškia, kad burbuliukai susidarę natūraliai, antrinės fermentacijos metu. Skirtumas nuo dirbtinių gazuotų burbuliukų akivaizdus. Pakanka palyginti, kaip taurėje žaidžia šoklūs, smulkučiai, ilgai gyvybingi natūralios fermentacijos burbuliukai ir kaip putoja bei trykšta čia pat išsivadėjantys gazuoto vyno gėrimo purslai.
Apie nenatūralią angliarūgštę visada informuoja gėrimo etiketė. Kitas paprastas metodas atskirti gazuotą vyno gėrimą nuo putojančio vyno - patikrinti kamštį. Jei jis plastikinis - perkate vadinamąjį alkoholinį limonadą, nes užkimšti šio gėrimo butelius natūraliais kamščiais gamintojams būtų per brangu: gėrimo kokybė to neverta.
Maišomos skirtingos rūšys
Putojantis vynas gaminamas iš vienos arba keleto vynuogių rūšių. Kiekvienas vyndarys turi savo receptą, kiek ir kokių vynuogių rūšių maišyti, arba, profesionalų žodžiais tariant, kupažuoti, Fermentuojant putojantį vyną. Šio gamybos etapo tikslas - sukurti pačius geriausius derinius, siekiant harmonijos. Taip išgaunamas tik tam vienam vyndariui būdingo skonio putojantis vynas, kurį pripažįsta ir vertina vartotojas.
Tačiau putojantis vynas gali būti fermentuojamas dvejopai – klasikiniu ir rezervuariniu metodu. Rezervuarinis - paprastesnis, kai putojantis vynas fermentuojamas rezervuaruose ir tik paskui išpilstomas į butelius. Klasikiniu metodu putojantis vynas brandinamas buteliuose nuo 1 iki 3 metų. Tai be galo sudėtingas, daug vyndario patirties ir išmanymo reikalaujantis procesas, tad Lietuvoje klasikiniu metodu putojantį vyną gamina tik „Alitoje“. Jis taip ir vadinasi – „Klasikinis“.
Klasikiniu metodu subrandintas putojantis vynas ypač vertinamas ir todėl, kad lygiai taip pat gaminamas ir gėrimų karalius - šampanas. Ir nors neretai šiuo vardu vadinami visi putojantys vynai, šampanu gali vadintis tik Prancūzijoje, Šampanės regione, pagamintas putojantis vynas.
Mėgautis galima bet kada
Vis dar vyrauja klaidinga nuostata, kad putojantis vynas geriamas tik per ypatingas šventes. Šampanas - galbūt, bet ar tikrai jūsų kasdienybė neverta nė taurės putojančio vyno? Juo labiau kad jis – puikus aperityvas, tinkamas tiek vakaro pradžiai, tiek skanaujant įvairius valgius. Sausojo skonio putojantis vynas tinka beveik prie visko: žuvies, mėsos patiekalų, įvairių užkandžių. Saldžiosios rūšys tinka desertui.
Negadinkite sau malonumo ir išsirinkite tinkamas putojančiam vynui taures. Taisyklė gerti šį dievišką gėrimą iš siaurų, aukštų, tulpės formos taurių nėra iš piršto laužta: būtent jose gražiausiai atsiskleidžia žavus burbuliukų šokis. Tiesa, prieš patiekiant vyną būtina gerai atšaldyti: maždaug 20 minučių palaikyti kibirėlyje su ledukais. Taigi sėkmės mėgaujantis.
Vlada Štukytė
Redakcijos archyvo nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija:
http://laisvalaikis.meniu.lt
