Prieškario stiliaus restorane „Anikės teatras“ Klaipėdos Teatro aikštėje kuriamas savas teatras - patiekalų gausybę paįvairina dar įmantresni jų pavadinimai, suteikiantys elegancijos restoranui.
Tačiau prancūzišką šarmą reprezentuojančių detalių čia vis dėlto trūksta.
Kavinėje restorane „Anikės teatras“, buvusioje „vyriškos aplinkos ir lietuviško maisto“ užeigoje „Karčema“, prancūzišką retrostilių kuria atributai - prancūziškais audiniais mušti minkštasuoliai, pagalvėlės, draperijos, svajingų moterų nuotraukos. Restoranas išdažytas „apetitą keliančiomis“ spalvomis – oranžine, geltona, rausva.
Širma nuo restorano atskirtos kavinės interjeras saikingesnis, tačiau nuotaikingas kaip ir restorano.
Pavakare atvykus į restoraną „vėlyvų pietų“ vietą galėjome pasirinkti laisvai – lankytojų nebuvo gausu. Automobilį pastatyti Teatro aikštėje problemų paprastai taip pat nebūna, nebuvo ir šįkart.
Kaip ir visuose Klaipėdos restoranuose garbės reikalas - kuo daugiau „prikimšti“ meno ir garsiai groti muziką, bet šiaip jauku, konstatavo pietų kompanionė.
Padavėjas, kol išsirinksime patiekalus iš gausaus meniu, maloniai pasiūlo gėrimų, atkreipė dėmesį į naujus vynus. Ragaujame šviežios duonos su sviestu ir renkamės iš gausybės žuvų, mėsos ir žvėrienos patiekalų.
Teatrališki pavadinimai
Vartydamos meniu, atkreipiame dėmesį į pretenzingus patiekalų pavadinimus. Sukam galvas, kuris iš šių užkandžių - „Pirato lėkštė“, „Bastilijos paėmimas“, „Menkė „šarve“, „Lašišos bučinys“ ar „Išsilukštenk pats“ – bus skanesnis. Išsirenkame pastaruosius du.
Nors užkandžių kainos nemažos - 6-45 Lt, paragavus sūdytų lašišų suktinukų su alyvuogėmis (15 Lt) ir nelukštentų krevečių (19 Lt), tenka nusivilti - virėjams pritrūko išmonės. Kaina už sūdytą lašišą ir citrinos griežinėliu papuoštas krevetes – per didelė.
Yra ir paprastesnių užkandžių alaus mėgėjams iš duonos ir sūrių (4-15 Lt). Alaus bokalas kainuoja 6 Lt.
Į užkandžių lėkštes mesdamos popierines servetėles nutariam, kad toks restoranas vis dėlto turėtų įsigyti medžiaginių servetėlių. Pasigedom ir padengtų stalų, kurie paprastai reiškia, kad čia - restoranas.
Gurkšnodamos sėkmingai padavėjo pasiūlytą vyną, tikimės, kad karštieji patiekalai bus geresni. Nenusiviliame – skanu ne vien dėl įmantrių pavadinimų. „Supreme De Volaile Ala Orange“ („Pasakiško skonio vištiena apelsinų ir likerio padaže“, 22 Lt) ir „Rojaus paukštė“ („Stručio kepsnys su pipiriniu padažu“, 47 Lt) - tikrai gardu.
„Iš šio pilko paukščio virėjas išspaudė viską, ką galėjo“, - konstatuoja pašnekovė, ypač pagirdama padažą.
Prie stručio kepsnio labai tiko patiekti troškinti raudonieji kopūstai, bulvių kroketai ir kepti persikai.
Vištiena taip pat pagirtino skonio - pirmiausia patiekalas atrodė estetiškai ir spalvingai. Lėkštėje pražydo tikras pavasaris - geltoni ryžiai, žali apvirti brokoliai ir rusvu padažu apipilti vištienos gabaliukai.
Padavėjas prie patiekalų rekomendavo ispaniško ir itališko vyno - „El Coto 2000“ (7 Lt/100 g) bei „Pinot Grio“ (7 Lt).
Laukdamos desertų aptariame kitus siūlomus patiekalus. Restorane gaminami europietiškos virtuvės patiekalai, yra skirtų tikriems gurmanams, yra ir menančiųjų „Karčemos“ laikus. Sriubos – 7-9 Lt, siūloma keletas užkepėlių (11-22 Lt). Itin didelis karštųjų patiekalų (16-48 Lt) pasirinkimas iš įvairios mėsos, gausu žvėrienos. Brangiausias patiekalas „Ilgakojė gazelė“ - ant grotelių keptas stirnienos kepsnys. Nemažai žuvų patiekalų įmantriais prancūziškais pavadinimais - „A La Mode Du Chef“, „Grand Hotel“, „Eliziejaus laukai“, netrūksta jūros gėrybių patiekalų.
Yra ir pigesnio, lengvesnio maisto: salotų (8–29 Lt), makaronų (18-20 Lt), omletų (12 Lt).
Nemenkas vynų pasirinkimas, atskirai siūlomi nauji vynai. Vynų sąraše dominuoja europietiški baltieji vynai (6-8 Lt/100 g, 30-120 Lt/butelis), panašios ir raudonųjų kainos.
Išmonės virtuvės šefas nepagailėjo ruošdamas desertus. Meniu siūlo desertų iš ledų, vaisių, pyragų (5-10 Lt). Akis užkliūva už „Juodos duonos ledų“, tai ledai, pagardinti juodos duonos gabaliukais. Tačiau išsirenkame „Luaros slėnį“ („Nuodėmės vertas obuolių vyniotinis su abrikosų džemu“, 7 Lt) ir „Merenque Glace aux Cerise“ („Morengų ir ledų desertas su šiltu vyšnių padažu“, 9 Lt). Pastarasis labai išmoningas - tikras meno kūrinys.
Po sočių pietų desertus vos įveikiame – porcijos tikrai nemažos. Beje, meniu prie kai kurių patiekalų nurodyta, kad tinka „itin išalkusiems vyrams“.
Pietų metu nestokojome padavėjo dėmesio, vis prieidavo pasiteirauti, ar nieko netrūksta, ar skanu. Pietums baigiantis jau ketinome aptarnavimą palydėti teatrališkais aplodismentais, tačiau šaunusis padavėjas netikėtai baigė darbą ar dėl kitų priežasčių išėjo iš restorano. Jį pakeitęs jaunuolis, nebyliai šypsodamasis, nurinko lėkštes ir daugiau mes jo nebematėme.
Baigiantis pietums aptarėme aplinką. Konstatavome, kad maistas - „fatališkai teatrališkas“, pavadinimai - taip pat, aplinka primena prancūzų kabarė ir labiau tinkama vakarienei nei verslo pietums, mat ant krėslų išmėtytos pagalvėlės, plunksnomis puošti šviestuvai, prieblanda nuteikia kiek kitokioms mintims, nei rimtiems pokalbiams apie verslą.
Pašnekovė profesionalo akimi įvertina, kad nedidelių langų skleidžiama šviesa restorane sukuria atmosferą mėgstantiems prieblandą ir intymumą, vienas nuo kito atskirti staliukai teikia dar daugiau jaukumo – gali pasijusti it buduare.
VŽ „Savaitgalio“ informacjia
