Poseidonas audras kels Druskininkuose (Druskininkai)

Iškart po Kalėdų, gruodžio 26 d., Druskininkuose duris atversiantis vandens pramogų centras paslaugų kokybe ir moderniausiomis vandens pramogomis žada iš lyderių pozicijų išstumti tautiečių pamėgtus Lenkijos bei Latvijos vandens pramogų parkus ir kasmet pritraukti tūkstančius lankytojų.

Prieš 2 m. pradėti Druskininkų vandens pramogų parko (VPP) statybos darbai krypsta pabaigos link. Į kompleksą, kurį projektavo Danijos bendrovė COWI A/S, jos antrinė UAB „COWI Baltic“ ir UAB „Vilniaus architektūros studija“, bus investuota 120 mln. Lt savivaldybės, privačių ir Europos Sąjungos fondų lėšų. Generalinė vandens pramogų komplekso rangovė – UAB „Skirnuva“.

21 000 m2 ploto užimančiame vandens pramogų parke įsikūrė 18 įvairaus dizaino ir skirtingų tradicijų pirčių kompleksas su nusileidimo kalnelių bokštu (ilgiausias kalnelis – 212 m), viešbutis, restoranas, kavinės, boulingo klubas, konferencijų salės.

Investicijų bus
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pripažįsta, kad VPP didesnes išorės investicijas į kurortą paskatino vos pasigirdus kalboms, kad mieste atsiras tokio pobūdžio objektas. „Svarbu, kad verslininkai patikėjo Druskininkų savivaldybės planais ir nebijojo investuoti į nekilnojamojo turto ir turizmo sektorius. Investicijos mūsų mieste per 6 m. ūgtelėjo 60 kartų – nuo 2 mln. Lt iki 120 mln. Lt per metus“, – skaičiuoja Druskininkų meras ir priduria, kad investicijos į miesto infrastruktūrą neturėtų mažėti dar bent keletą metų. Anot p. Malinausko, projektuojant VPP, stengtasi panaudoti beveik visų Europos vandens kompleksų patirtį ir pritaikyti ją čia – Druskininkuose. „Dažniausiai teko lankytis Vokietijos, Čekijos ir Lenkijos vandens pramogų kompleksuose, tad galėjome įvertinti, kas yra gerai, o kas blogai“, – vardija meras.

Ne vien vanduo
Aldona Vičiulienė, Druskininkų vandens pramogų parko direktorė, tikina, kad parko lankytojus džiugins ne tik pirtys ir nusileidimo takeliai: „Tikėtina, kad VPP vyks įvairūs renginiai – madų pristatymai, koncertai, lazerių improvizacijos“.

Tačiau būsimojo komplekso akcentas, statytojų ir projektuotojų akimis, ne atrakcionų įvairovė, o pirčių kompleksas, kur bus 18 įvairių pasaulio kraštų pirčių kabinų su baseinu vidury. Į 16 pirčių teritoriją įeiti galės tik suaugusieji, mat joje kuriama kur kas intymesnė aplinka su erotikos elementais, skirta pasyviam poilsiui. Savo atžalas tėvai galės palikti vaikų žaidimų kambaryje. Vaikams skirtos 2 pirtys – sausa ir garinė – ir kitas baseinas, tyvuliuojantis vandens pramogų komplekse.

„Pajusti tikrus saunų ir garinių pirčių teikiamus malonumus mokys profesionalūs pirtininkai, tvarką vandens pramogų komplekse stebės kvalifikuoti gelbėtojai“, – aiškina p. Vičiulienė. Jos teigimu, naujajame vandens pramogų centre bus įdarbinta daugiau nei 100 žmonių. „Vokietijos vandens pramogų parkuose lankytojai turi galimybę net nusnausti, visiškai atsipalaiduoti – to sieksime ir Lietuvoje“, – planuoja kurorto meras.

Tiks visiems
Ponia Vičiulienė nurodo, kad VPP orientuotas į įvairaus amžiaus ir pajamų žmonių grupes. Parko vadovės skaičiavimais, keturių asmenų šeima (tėvai su dviem nepilnamečiais vaikais) už 4 val. savaitgalį vandens parke sumokėtų 187 Lt. Už visą dieną šeima suplotų 230 Lt, neįskaitant išlaidų maistui, transportui ir t. t. „1 val. pramogų kainuos vidutiniškai 15 Lt. Kaina svyruoja priklausomai nuo pasirinkto laiko ir savaitės dienos“, – skaičiuoja „VŽ Savaitgalio“ kalbinta pašnekovė.

Pelnas – po 10 metų
Pramogų komplekso iniciatoriai apie būsimo parko atsipirkimą drąsiai nekalba. „Būtų optimalu, jei investicijos į VPP sugrįžtų per 10 m., tačiau tokio žūtbūtinio uždavinio nekeliame. Parkas, mūsų požiūriu, turėtų būti papildoma turistų traukos vieta. Bus daugiau svečių – bus labiau apgyvendintos sanatorijos, daugiau darbo turės specialistai. Papildomas traukos centras kurortui tikrai nepakenks“, – vardija p. Malinauskas. Ponas Malinauskas mano, kad aktyviausi užsienio svečiai bus iš Rusijos. „Žinoma, užsienio svečių skaičių lemia ir politinės, ir ekonominės priežastys, tačiau prognozuojame, kad 34 % sudarys Rusijos bei Baltarusijos piliečiai, 13 % – Lenkijos, 9 % – Latvijos turistai“, – skaičiuoja p. Malinauskas. Vilniaus ir Druskininkų vandens pramogų parkų konkurencingumą jis vertina labai drąsiai ir tikina, kad „Vilnius Druskininkams – ne varžovas“.

„Sostinės ir mūsų miesto parkai skiriasi koncepcija – pirmasis orientuotas į nuolat skubančius didmiesčio gyventojus, antrasis – į poilsio išsiilgusius svečius. Vilniaus kompleksas statomas pagal skandinavišką modelį, į tokį objektą užsukęs žmogus praleis čia maždaug dvi valandas. Per tiek laiko Druskininkuose jis tespės pamatyti keletą pirčių“, – vardija p. Malinauskas ir priduria, kad „dar vienas vandens pramogų parkas Lietuvos turizmui gėdos nepadarys“.

Padarė daugiau
Valstybės kontrolės išplatintame pranešime teigiama, kad ne visos Lietuvos savivaldybės sugebėjo pasinaudoti Valstybinio turizmo departamento (VTD) atliktomis turizmo plėtros galimybių studijomis. Kita vertus, Druskininkų savivaldybės pavyzdys rodo, kad realų savivaldybės poreikį ir jos galimybes atitinkanti studija bei savivaldybės darbuotojų iniciatyva padėjo kryptingai ir sparčiai plėtoti turizmo infrastruktūrą.

Juozo Ragucko, VTD direktoriaus pavaduotojo, teigimu, Druskininkų vandens pramogų parkas taps ryškiu poilsiautojų traukos centru ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos mastu. „Parkas – didelis akstinas kurorto plėtrai, tačiau savivaldybė privalės jį tinkamai išnaudoti. Iš pradžių poilsiautojus čia trauks susidomėjimas, o įdomiausias vandens pramogų parko raidos etapas turėtų prasidėti po metų. Būtent tada parko operatorius ir savivaldybė turės pasistengti, kad priviliotų kuo daugiau naujų lankytojų. Tai priklausys nuo rinkodaros kampanijų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse“, – įsitikinęs p. Raguckas.

Ana Savicka, Leontina Lesauskaitė
Interneto archyvo nuotrauka
„Verslo žinios“, 2006 10 13
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>