Plaustu Latvijos perlo - Gaujos upe

Turbūt visi esame girdėję apie Eldoradą. Norėdami jį surasti aukso ieškotojai nukakdavo tūkstančius kilometrų ir dažniausiai nieko nerasdavo. Šiandien aukso karštinė jau baigėsi. Dabar žmonės ieško kur pabėgti nuo kasdienybės ir pailsėti. Vieni skrenda į Afriką, kiti stengiasi pamatyti Rytų kultūras. Tačiau kad surastum lobį, toli nukakti nereikia. Užtenka nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų, kad atsidurtum gamtos ir istorijos Eldorade - Latvijos Gaujos nacionaliniame parke.

Turistai maršrutą Gaujos upe pasirenka pagal poreikius. Tie, kurie nuomojasi baidares ar kanojas, paprastai plaukia nuo Cėsių iki Siguldos. Upe tenka nuirkluoti beveik pusšimtį kilometrų. Išsinuomoti galima ir plaustus. Paprastai turistams duodami įprasti, laivuose naudojami, gelbėjimo plaustai. Plaustu per savaitgalį nuplaukiama pusę tiek, kiek baidarėmis ir kanojomis. Todėl maršrutas pradedamas nuo pusiaukelėje tarp Cėsių ir Siguldos esančios Lygatnės.

Latvijoje baidarių ar kanojų nuomos kainos didesnės nei Lietuvoje. Norintieji tris paras plaukti baidare turės pakloti 250 litų. Už kanojų nuomą mokėsite ne ką mažiau.

Du šimtmečiai turizmo
Gaujos nacionalinis parkas (GNP) įkurtas 1793 m. unikaliam gamtos paminklui - Gaujos upės senajam slėniui, susiformavusiam prieš 12 tūkst. metų, - išsaugoti. GNP - vienas didžiausių
nacionalinių parkų, esančių Baltijos šalyse. Jo teritorija apima Rygos, Cėsių ir Valmieros apylinkes - 92 048 ha, 47 proc. teritorijos - miškai, administracinis centras yra Siguldoje (nuo Rygos 56 km).

Parko teritorija padalyta į 7 zonas, kiekviena saugoma atskirai.

Siguldos zona. Čia turizmas plėtojamas nuo XIX amžiaus. Per metus Siguldą aplanko iki milijono turistų. GNP informacijos stendas, esantis šiame mieste, supažindina turistus su
įvairiapusiška šio parko veikla, turistiniais maršrutais (tuo įsitikinome), augalija ir gyvūnija, geologijos, kultūros ir istorijos paminklais. Siguldoje yra iki 130 m aukščio medžių milžinų.

Maja - Turaidos rožė
Šioje zonoje gausu olų. Didžiausia yra Gutmano ola - nuostabus smiltainio atodangų ir vandens kūrinys. Ne vieną šimtmetį į šią olą atvažiuoja jaunavedžių poros, kurios smiltainyje išraižo amžinos meilės įžadus. Seniausias užrašas, kurį teko matyti, buvo 1836 metų. Į šią olą poras traukia legenda apie amžiną meilę. Pasakojama, kad netoliese nuo Gutmano olos esančioje Turaidos pilyje gyveno nuostabaus grožio mergelė Maja, kitaip Turaidos rože vadinama, kuri buvo pamilusi vieną iš pilies tarnų. Tuo metu kaip tik vyko Šiaurės karas ir pro pilį žygiavo lenkų ir lietuvių kariuomenė. Vienas karys nusižiūrėjo gražuolę ir pagrobęs nugabeno į Gutmano olą. Ten mergelė savo skaistybę atiduoti pažadėjo, tik su sąlyga, kad šis kardu perkirs jos šilkinę skarelę. Karys su sąlyga sutiko, o kadangi skarelė buvo ant mergelės kaklo, perkirsdamas skepetaitę nukirto ir gražuolės galvą.

Nuo Turaidos bokštų...
Gaujos nacionalinio parko pasididžiavimas - didinga Turaidos pilis, statyta dar XIII a. Nuo jos bokštų atsiveria Gaujos ir apylinkių panorama. Turaidos pilis priklausė Rygos arkivyskupui. Plytų pilis buvo pradėta statyti apie 1214 metus vietoj sudegusios lyvių medinės pilies. Iš pradžių ant piliakalnio buvo pastatytas centrinis bokštas, o vėlesniais šimtmečiais įtvirtintos
teritorijos viduje pradėti statyti ir gyvenamieji būstai bei atnaujinta gynybinė sistema. Po Livonijos karo (1558-1583) pilis nebeteko gynybinės reikšmės ir tapo Vidzemės kunigaikštystės nuosavybe. 1776 m. pilį nusiaubė gaisras. Pastatai ir įtvirtinimai buvo suniokoti, jų niekas nebeatstatė, bokštai sugriuvo, o statybinės medžiagos išgrobstytos ir panaudotos
naujiems namams statyti. Per Turaidos pilies ir piliakalnio archeologijos tyrinėjimus buvo atkasti XI-XVIII a. medinės pilies pamatai ir plytų pastatų liekanos. Jų pagrindu imta pilį restauruoti, atkurta viduramžių plytų pilies gynybinė siena, interjeras. Pilyje veikia muziejus.
Šalia pilies esančioje bažnyčioje lankytojai gali išvysti dažnam lietuviui neįprastą vaizdą - mišias aukojančią moterį.

Gamtos ir istorijos Eldoradas
Palei Gaujos upę lankytojams įrengtos mašinų aikštelės, poilsiavietės, žvalgybos bokštai, taip pat 5,2 km ilgio maršrutinis takas važiuojantiems mašinomis. Botaniniai takeliai supažindina turistus su GNP augančiais augalais. Miškuose įrengtuose voljeruose galima pamatyti briedžių, šernų, stirnų, lapių, bebrų. Visoje teritorijoje gyvena apie 200 briedžių, 2000 stirnų, 500 šernų, 300 elnių, 130 bebrų, 150 lapių, 800 zuikių. Lygatnėje yra ferma, kurioje galima išsinuomoti arklį  ir drauge su gidu pajodinėti Gaujos pakrantėmis. Stovyklavietėse turistų laukia paruoštos malkos, laužavietės ir tualetai. Prie upės vingiuoja sutvarkyti takeliai.

Lygatnės zona. Lygatnės parkas įkurtas 1975 metais. Šio parko peizažui būdingos smiltainių uolos. Lietuvoje tokių nėra. Užlipus ant pakrantes puošiančių smiltainio uolų viršūnių matyti kalvoti miškai ir laukai.

Araišių zona. Araišių zonai būdingi valstietiško tipo namai, sodybos, smuklės, vėjo malūnai. Zonos centre - Araišių ežeras. Šio ežero saloje yra unikalus archeologijos paminklas - IX-X a. čia gyveno latgaliai, jie paliko daug buities, darbo įrankių, papuošalų, ginklų. Prie Araišių ežero yra sodyba, joje - XVIII a. bažnyčia.

Araišių zonoje yra daugiau nei 400 kultūros ir istorijos paminklų. Gauja buvo pasienio ruožas tarp žemių, kuriose buvo įsikūręs Livonijos ordinas ir latgalių gentys. XIII a. šiose vietose vyko žiaurūs mūšiai. Archeologai upių krantuose ir miškuose yra radę nemažai kapaviečių.

Livonijos ordino sostinė - Cėsys
Beveik pačiame GNP centre - senieji Cėsys su Livonijos ordino laikų pilies liekanomis. Pilis, pastatyta 1207 m., buvo ordino magistro rezidencija. Anuomet Cėsys priklausė Livonijos ordinui ir buvo jo sostinė. Taip pat mieste yra viena seniausių Latvijoje - Cėsių katedra, pastatyta 1293 metais.

Akmeninė Cėsių pilis yra vienas geriausiai išsilaikiusių Kalavijuočių ordino istorijos ir architektūros paminklų visose Baltijos šalyse.

Šiuo metu pilies bokštai yra atstatomi, o kitos dalys konservuojamos, kad būtų išsaugotos tolesniems tyrinėjimams.

Negerk iš Gaujos pėdos
Gaujos nacionalinis parkas neretai vadinamas Latvijos perlu. Tačiau šiandien kadaise buvusi viena švariausių šalies upių užteršta. Pasak vietinių, upės užterštumas kelias dešimtis kartų viršija leistinas normas. Nuostabą sukėlė latvio, nuomojančio plaustus, pasakojimas apie vokiečių turistus. Šie vežėsi specialius filtrus, kurie turėjo Gaujos vandenį paversti geriamu. Po poros dienų visa vokiečių kompanija gulėjo Siguldos ligoninėje.

Norą maudytis upėje numalšino ir viename užutėkyje plūduriuojanti negyva karvė.

Lukas Pileckas
„Laisvalaikio“ informacija