Pjemonto vyndarių vilionės (Italija)

Kovo viduryje į Lietuvą atvyko Barolo, Barbaresco, Albos, Langės (Langhe) ir Roero vyno konsorciumas, vienijantis geriausius vadinamojo Italijos „vynų karaliaus“ ir „karalių vyno“ „Barolo“ bei „princo“ „Barbaresco“ bei kitų vynų - „Nebbiolo“, „Freisa“, „Gavi de Gavi“, „Roero“, „Barbera“, „Dolcetto“ – gamintojus. Savo vyną pristatė Pjemonto regiono vyndariai: Bottega del Vino Dolcetto di Dogliani, Cantina Clavesana, Cantina del Nebbiolo, Cantina Pertinace, Cavallotto, Conti Roero di Monticello, De Nicola, La Spinona, Fontanafredda, Negro, Palladino, Pio Cesare, Pajana ir Cantine Terre del Barolo. Jie patvirtino Italijos ambasadoriaus Lietuvoje Giulio Prigini žodžius, jog vynas svarbus italų kultūros ir gyvenimo atributas, tačiau – ne pirmos būtinybės produktas. Pasaulyje kasmet pagaminama 270 mln. hektolitrų vyno. Iš jų 172 mln. hl tenka ES šalims. Italija pagamina trečdalį ES išspaudžiamo vyno ir pozicijas užleidžia tik Prancūzijai. Pastaruoju metu pasaulyje pastebima tendencija, jog mažėja vyno gamyba, tačiau, norint efektyviai konkuruoti globalioje rinkoje, gerėja jo kokybė. Ypač ji kyla Naujajame pasaulyje - JAV, Australijoje, Čilėje bei Argentinoje.

Ir mes turime vis daugiau palyginti neblogo ir nebrangaus vyno iš ten. Pažiūrėjus į itališko vyno lentynas parduotuvėse, iš pirmo žvilgsnio rinktis taip pat yra iš ko. Tačiau geros kokybės vyno reikia paieškoti, - retas gali mokėti 500-600 Lt už „Angelo Gaja Barbaresco“ 1999 m. derliaus vyną. Lietuvoje nemažai antrarūšių itališkų vynų, taigi vyno gamintojų delegacija, ieškodama
rinkos savo produkcijai, buvo pasiryžusi pasiūlyti gero vyno.

Nekantriesiems
Pjemontas, esantis Italijos šiaurės vakaruose, nuo seno garsėja Barolo ir Barbaresco sričių vynu, spaudžiamu iš Nebbiolo vynuogių. Daug taninų turinčios vynuogės ir palankus mikroklimatas leidžia gaminti aukštos kokybės vyną, kuris rūsyje gali būti išlaikomas dešimtmečius. Tiesa, dabartiniai vartotojai nenori laukti metų metus, kol vynas pasieks savo brandos viršūnę, ir vyndariai, atsižvelgdami į kintančius vartotojų poreikius, bando taikytis prie
rinkos, gamindami greičiau bręstantį vyną. Tačiau „Barolo“ ir „Barbaresco“ vynas pradeda skleistis tik po 5 m. nuo derliaus nuėmimo.

„Barolo“ brandinamas mažiausiai 3 m., iš jų 2 m. – ąžuolo statinėse. „Barbaresco“ turi būti brandinamas mažiausiai 2 m., iš kurių metus - ąžuolo statinėse.

Kontroliuojamos kilmės ženklą DOC Barolo ir Barbaresco sritys gavo 1966 m., o DOCG - 1980 m., taigi galima suprasti – čia pagaminama pasaulinės klasės vynų. „Barolo“ vynas pasižymi tvirta struktūra, dideliu taninų kiekiu, bręsdamas įgauna žibuoklių, rožių, deguto, lakrisos, cinamono, miško uogų kvapus ir skonį.

„Barbaresco“ taip pat būdingi žibuoklių, rožių, pelargonijos, vanilės aromatai. Visų aromatų ir skonių neįmanoma suklasifikuoti – tai priklauso nuo vyndario meistriškumo, derliaus metų, oro sąlygų, dirvožemio tipo ir pan.

Mažieji - geri
Paragavęs Pjemonto vyno autorius ir jo bičiulis Laimonas Gryva rado kelis tikrai vertą dėmesio. Labiausiai norisi išskirti Palladino, La Spinona ir Pio Cesare vyno ūkius. Didžiausią įspūdį paliko „Palladino Manzilio Vigna S. Bernardo Barolo“, 2000 (93/100 balų, gamintojo kaina - 15 EUR), pasižymintis raiškiu lakrisos, deguto ir saldžių vaisių aromatu bei puikiais taninais,
žadančiais vynui puikią ateitį po kelerių metų.

Tarkime, 1999-ųjų derliaus vynas (94/100, 15,1 EUR) parodė, kad per metus jis atsiskleidžia.

Mažas La Spinona vyno ūkis pasirodė taip pat nepėsčias. Jų „Barbaresco“, 2001 (90/100, 9,1 euro) elegantiškai ir maloniai kvepia dūmu, vaisiais, degutu.

Taninai, regis, išmuš dantis - meskite vyną rūsin keleriems metams. O antai „Barolo“ (91/100, 12 EUR) išsiskleidė subtiliais kvapais, pripildytais miško uogų, deguto ir lakrisos.

Šiam vynui 5-6 metai rūsyje bus tik į naudą. Žinant santykinai nedidelę gamintojo kainą, tai vertas dėmesio taikinys importuotojams. Nenorinieji per daug pakloti už vyną, galėtų rinktis „Dolceto d'Alba“, 2003 (84/100, 4 EUR) ar „Langhe Nebbiolo“, 2000 (87/100, 5,5 EUR). Žinoma, vyno kaina išauga, kol jis pasiekia lentynas.

Galiausiai lieka garsusis Pio Cesare ūkis, kur gaminamo vyno vertinimai puikuojasi prestižiniuose vyno žurnaluose. Jų „Barbaresco“, 2000 (91/100) leidžia pajausti malonų medaus, miško uogų aromatą su geros struktūros taninais ir tabako, karamelės skoniu. Brandintinas kelerius metus. Savo ruožtu „Barolo“, 2000 (92/100) turi svarų grybų ir deguto kvapą ir ilgai išliekantį burnoje vaisių skonį. Taninai visai pašėlę ir reikalauja brandinimo dar 5-7 metus. Pio Cesare – reputaciją turintis vyno ūkis, tad vynai pas vyndarį kainuoja apie
20 EUR. Italai sako, kad parduotuvėse jų kainos išauga keturgubai.

Mindaugas Jurkynas
„VŽ Savaitgalio“ informacija