Receptai, maistas ir motinystė – tai trys žodžiai, kuriais savo tinklaraštį apibūdina virtuvės šefė Marija Nenachova, instagram sekėjams pažįstama Marijazili vardu. Šioje paskyroje galima atrasti galybę įvairiausių receptų, kurie pateikiami tiek nuotraukų bei aprašymų, tiek video formatu. O taip pat ir pokalbių apie motinystę, pirmąsias patirtis auginant vaikelį.
Susidomėjote? Norite daugiau sužinoti apie Mariją ir jos tinklaraštį? Kviečiu skaityti mudviejų interviu, kuriame šnekamės tiek apie pirmąsias patirtis virtuvėje, tiek apie tinklaraščio užkulisius.
Marija, teko skaityti, jog virtuvėje pradėjote dirbti nuo 13-os metų. Gal galite papasakoti, kaip taip susiklostė?
Nuo 13-os metų pradėjau dirbti visai netikėtai (šypteli). Tiesą pasakius, likus dviem savaitėms iki vasaros atostogų pabaigos, važiavau pailsėti pas mamą į pajūrį – ji ten, vasaros sezonu, dirbdavo virėja. Atvažiavus pas mamą, ji manęs paklausė ar norėčiau užsidirbti pinigėlių ir padirbėti pas ją, nes tuo metu iš darbo išėjo viena darbuotoja, kuri valė ir tvarkė daržoves. Ir nebuvo žmogaus, kuris ją pakeistų. Aš kažkaip negalvojusi pasakiau: „Tai žinoma, kodėl gi ne, juk daržoves nesunku valyti ir dar už tai pinigų gausiu“ (juokiasi). Iš tikrųjų, tai tas daržoves valyti buvo smagu tik kelias valandas – o vėliau buvo ir ašarų, nes nesitikėjau, kad tiek bulvių ir morkų reikės privalyti. Žmonių srautas prie jūros buvo labai didelis, tai ir daržovių reikėjo bačkomis.
Kaip aš sakau – virėjas turi pradėti savo karjerą nuo juodžiausių darbų. Tai ir mano karjera prasidėjo būtent ten, nuo tokių darbų kaip daržovių valymas, indų plovimas. Pamenu, sėdžiu viena, skutu bulves, morkas ir su pavydu stebiu, kaip dirba virtuvės darbuotojai. Pagalvodavau, kaip gi ten smagu jiems – ir aš norėčiau į jų komandą.
Kitų metų vasarą mama pasiūlė atvažiuoti jau visam sezonui. Ir ne tik skusti bulvių, bet ir dirbti virtuvėje! Nuo 13 iki 17 metų mano vasaros buvo tiesiog parduotos. Tai taip ir prasidėjo mano rimtesnis kelias su maistu.
Nuo mažens ne tik dirbote virtuvėje, tačiau ir aktyviai sportavote rankinį. Ar buvo sunku nuspręsti, kurį kelią pasirinkti: virtuvės šefės ar sportininkės?
Suderinti sportą su vasariniu darbu buvo paprasta, nes vasaromis varžybų nebūdavo, o ir treniruočių būdavo mažiau. Tai su trenere susitardavau, kad vasarą manęs tiesiog nebus.
Na, o vėliau mėgstamą sporto šaką turėjau mesti, nes tam tiesiog nebeturėjau laiko. Nors dar net nežinojau, kad būsiu virėja.
O kaip toliau klostėsi jūsų kelias – ar virėjos paslapčių mokėtės iš mamos, ar tęsėte mokslus kur nors kitur?
Pradėjusi dirbti virtuvėje nemokėjau nieko pasigaminti, išskyrus kiaušinienę ar sumuštinius. Man pasiekė, kad mane priėmė dirbti be patirties. Aš labai greitai mokiausi taip ir prasimušiau į virtuvę ir kuo toliau, tuo geriau sekėsi pažinti kulinariją.
Po 10-os klasės nusprendžiau eiti mokytis į profesinę mokyklą – būtent virėjos profesijos, nes norėjau sužinoti daugiau visko apie virtuvės paslaptis. Bet, tiesą pasakius, nuo mažens visada žavėjausi savo mama – kaip ji skaniai moka gaminti. Ji dažnai, dar mane mažą, pasiimdavo su savimi į darbą, kai neturėdavo kur palikti. Aš sėdėdavau virtuvėje, piešdavau, iš šono stebėdavau visą virtuvės konvejerį. Turbūt dėl to aš ir einu tokiomis pačiomis pėdomis kaip ir mano mama (šypsosi).
Kaip nusprendėte, jog norite tapti maisto blogere – dalintis savo receptais instagrame?
Oi, savo instagram paskyrą turiu jau seniai, bet ten tiesiog keldavau, kaip sakau, nesąmones. Netikėtai užklupus pirmajam corona viruso karantinui, mano darbovietė išleido visus darbuotojus keliems mėnesiams atostogų. Namuose tiesiog nebuvo ką veikti, todėl pradėjau gaminti ir fotografuoti maistą bei kelti į socialinius tinklus. Visa tai pamačiusi mano sesė pasiūlė idėja, kad pradėčiau kelti savo gaminamo maisto receptus instagrame – juk tai žmonėms naudinga. Viskas nuo to ir prasidėjo, dėka karantino ir neturėjimo ką veikti, pradėjau kurti savo maisto blogą.
Kaip nusprendžiate, kokiu receptu verta pasidalinti su sekėjais? Ar turinį planuojate iš anksto, ar įkeliate spontaniškai?
Su maisto gaminimu dažniausiai būna taip, kad jau nuėjusi į parduotuvę turiu viziją, kaip atrodys maistas mano lėkštėje. Aišku, ne visada pavyksta įgyvendinti tai ir dažniausiais viskas vyksta spontaniškai (juokiasi). Kai grįžtu namo, pradedu improvizuoti, o tai dažniausiai man pavyksta. Ir visada rašausi į knygutę gramus bei filmuoju maisto gaminimo procesą – jei viskas tikrai pavysta, dalinuosi su savo sekėjais receptu. Populiariausi – mano keliami video receptai. Suprantu, kad žmonėms labiau patinka matyti kaip yra gaminamas receptas, o ne kai tiesiog įkelta nuotrauka ir apačioje parašytas receptas.
„Išmokinsiu, kaip gražiai pateikti maistą lėkštėje ir tada kiekvieną dieną valgysi kaip restorane“ – žadate savo sekėjams. O pati ar kasdien valgote kaip restorane?
Aš visada stengiuosi namuose gaminamą maistą patiekti estetiškai ir gražiai, nes aš mėgstu pirmiausia valgyti akimis. Ir nesvarbu, jeigu tai paprasta dešrelė su salotomis (juokiasi). Tuomet tą dešrelę turiu būtinai gražiai įpjauti ar kažkaip ypatingai pasigaminti salotas prie jos. Tikrai neslėpsiu, kai gimė dukra – mažiau laiko praleidžiu virtuvėje, nes daug laiko praleidžiu su ja. Bet tikrai neapleidžiu šito reikalo ir pagaminu kažką skanaus sau ir šeimai.
Kokios šalies virtuvė jums – artimiausia širdžiai? Kodėl?
Neturiu mėgstamiausios virtuvės – visos turi kažką ypatingo ir skanaus. Bet jei jau reikia kažką išsirinkti, tai lietuviškos virtuvės miltiniai patiekalai man labiausiai prie širdies.
Savo instagrame pripažįstate, jog esate smaližė. Koks desertas, šiuo metu, yra jūsų favoritas?
O taip, kas mane pažįsta, žino, kad aš esu smaližė. Mane net papirkti galima saldumynais (juokiasi). Vienas iš mano mėgstamiausių desertų yra šokoladinis fontanas – keksiukas, iš kurio išbėga šokoladas. Kitas desertas – tai macarons sausainiai. Juos tiesiog dievinu.
Ar nebaisu socialiniuose tinkluose dalintis ne tiks receptais, tačiau ir asmeninio gyvenimo akimirkomis?
Ne, nebaisu. Nes viso savo gyvenimo tikrai neparodau socialiniuose tinkluose. Manau, kažkiek savęs reikia parodyti žmonėms, nes jie turi tave pažinti kaip asmenybę.
Šiuo metu jus seka daugiau nei 8 tūkst. žmonių. Kaip manote, kuo jūsų profilis juos žavi?
Čia reikėtų paklausti jau tų žmonių, kurie mane seka. Bet manau, dauguma mane seka dėl paprastų, bet ne prastų receptų.
Pabaigai: kokie jūsų ateities planai? Galbūt planuojate savo receptus sudėti į knygą ar atidaryti savo restoraną? Pasidalinkite.
Hm, labai toli į ateitį nežvelgiu – tiesiog svajonėse turiu viziją kaip dirbu savo pačios nedideliame restorane ir gaminu su meile maistą savo klientams. Tikrai žinau, kad mano restorano meniu keistųsi kas mėnesį tai tikrai (šypsosi). O dėl receptų knygos net nežinau – šiais laikas žmonės randa viską internete.
Ačiū už pokalbį!
Autorė: Rut Javič
