This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Niekada daugiau..., bet Krymo vyno jau radom Lietuvoje!

2014-03-17
Publish your own article

Iš tiesų, apsilankę Kryme ir paragavę vietinių vynų, nebepasiilgom autentiškųjų, pripažintų vardų ir gamintojų. Tiesa sakant kurį laiką net nenorėjome gerti jokių kitų vynų ir desperatiškai bandėm įtikinti kelis Lietuvos importuotojus atsivežti Krymo vynų. Šauksmas tyruose taip ir nuslopdavo..., kol šie vynai pagaliau neatsirado Lietuvoje! O kadangi vynai tikrai geri ir kokybiški, nors dėl savo stiprumo ir, dažnai, saldumo – ne kiekvieno skoniui, tai tapo gera žinia ne tik mums.

Kuo dar ypatingi Krymo vynai ir kodėl juos verta rinktis?
Krymas – tai Azovo ir Juodosios jūrų skalaujamas pusiasalis Ukrainos pietuose (esant šiandieninei politinei situacijai – galbūt Rusijos pietuose...), kur vyndarystės tradicijos puoselėjamos, saugomos keletą tūkstančių metų. Krymo vynai pasaulio vyno gėrėjus žavi autentiškomis vynuogių veislėmis, kurios niekur kitur nerandamos arba tiesiog neįgauna tokių savybių, kaip Kryme. Buvo mėginimų kai kurias veisles, iš kurių gaminami raudonieji pastiprinti vynai perkelti į kitas vietas, tačiau jų organoleptinės savybės gerokai suprastėjo (kaip žinia – vynuogių kokybei svarbu klimatas ir dirvožemis, kuris yra individualus kiekvienam pasaulio žemės lopinėliui).

Krymo vyno kokybę ir išskirtinumą lemia šios vietos klimatas ir dirvožemis, tačiau ne paskutinėse vietose teisingai prižiūrimi vynuogynai, gamybos technologija (pastaruoju metu prie kokybės išlaikymo prisideda ir naujausios technologijos, atkeliaujančios iš svarbiausių vyno regionų), rūsiai... Kai kuriuose vynuogynuose nuo vieno vynmedžio priskinamas tik vienas kilogramas vynuogių. Tai yra tikslas, o tuo pačiu ir garantija, kad bus pagamintas sodrus, aromatingas vynas. Aišku – tokią prabangą genėti vynmedį gali leisti sau tik premium klasės vyno gamintojas. Čia derlius dažniausiai renkamas rankomis (galbūt dėl technikos stokos, ir dėl vietinių tradicijų), į vynuogynus einama po kelis kartus, kad būtų surinktos tik gerai prinokusios, sveikos uogos.

Taigi, džiugi žinia ir praktinė informacija, kur Lietuvoje jau galite „gauti“ šių vynų: https://www.facebook.com/krymovynai

Keletas Meniu.lt komandos degustuotų „Saulėtojo slėnio“ Krymo vynų:
Šardonė Meganom – geltona šiaudų spalva, kvepia liepžiedžiais, žole, jaučiamas mėtų niuansas, geltonosios slyvaitės ir medus. Gamintojas išlaikė šilto, saulėto klimato ‘Chardonnay‘ veislei būdingas savybes („Vynas ir draugai“ vertinimas). Meniu.lt vertinimu šis vynas kiek skiriasi nuo įprastų ‘Chardonnay‘ vynų – Krymo vynas šiek tiek sodresnis, pilnesnis, galima sakyti net turtingesnis savo skoniu ir aromatais.

Meganom – raudonasis vynas, rubino spalva su lengvais violetiniais atspalviais, matinis. Aromate dominuoja juodosios uogos, gervuogės, aronijos bei žemiški niuansai, burokų šaknys, taninai vaisiški. Poskonyje atsiranda šokoladas, kakavos milteliai.Vidutinio svarumo vynas. Mišinys iš vietinės vynuogės ‘Bastard Megara‘ bei ‘Pinot Noir‘
(„Vynas ir draugai“ vertinimas). Labai įdomus (galima sakyti – unikalus) šio vyno išskirtinumas – trumpas poskonis, kuris leidžia beveik universaliai šį vyną derinti su įvairiu maistu, kuriam gerai akomponuoja raudonieji vynai.

Muskatinis festivalis – švelnios rožinės spalvos desertinis vynas, jaučiami oksidaciniai kvapai, aronijos, džiovintos uogos, vaisiai, karamelė, rožės, išraiškingas alkoholis. Burnoje vidutinio svarumo, gerai integruotas saldumas. Vynas pradėtas gaminti nuo 2001 metų, pavadinimas duotas kasmet vykstančio Vyno festivalio garbei. Jis gaminamas iš penkių muskatinių vynuogių
(„Vynas ir draugai“ vertinimas). Meniu.lt vertinimu šis vynas puikus šventės aperityvas – pavadinimas atspindi vyno skonio, spalvos ir aromato nuotaikas. Mėgstantiems saldų vyną – fantastiškas pasirinkimas. Tiesa, jis stiprokas.

Krymo portveinas – baltasis desertinis vynas, dvelkiantis karamele, nokiais geltonaisiais vaisiais, erškėtrožių vaisiais, medumi, juntami oksidacijos kvapai. Subalansuota rūgštis ir saldumas. Sodrus vynas. Vietinių vynuogių mišinys, trejus metus brandinamas ąžuolo statinėse. Šis vynas gaminamas nuo 1947 metų
(„Vynas ir draugai“ vertinimas). Šis vynas, Meniu.lt požiūriu, išraiškingesnis net už originalius Porto vynus, parduodamus Lietuvoje, o ir kaina patrauklesnė.

Juodasis daktaras
– raudonasis desertinis vynas, tamsios vyšnių spalvos su šokoladiniais atspalviais. Juodų uogų, šokolado, odos aromatai labai tolygūs. Kiek vėliau taurėje išryškėja dūmo, net durpių natos. Sodrus vynas su nuosaikiai integruotu alkoholiu. Gaminamas iš kelių rūšių vietinių vynuogių, du metus laikytas ąžuole
(„Vynas ir draugai“ vertinimas). Brangiausias vynas iš Krymo vynų asortimento, tačiau ir unikaliausias savo skoniu.

Primename, kad Krymo vynus išgarsino Rusijos vyndarių tėvu tituluojamas kunigaikštis Levas Golicinas. XIX a. Jis dabartiniame mieste „Novyj Svet“ įsigijo dvarą ir pradėjo vyno gamybos bandymus. Iš Lietuvos kildinamo vyndario kredo buvo: „Gyvenimas per daug trumpas, kad gertum prastą vyną“. Kunigaikščio vynai nuolat pelnydavo medalius tarptautinėse parodose, o po Didžiojo prizo taurės, laimėtos 1900 m. Paryžiuje vykusioje pasaulinėje vynų parodoje už putojantį vyną „Paradiz“ Golicinas buvo pripažintas Vynų ekspertų karaliumi. Iki šiol jo sukurti stipresni ir putojantys vynai – Krymo pasididžiavimas.

Golicinas buvo paskirtas prižiūrėti ir dabar žymiausią, iki šių dienų veikiantį, Krymo vyno fabriką Masandra, kurio vynus ragavome kelionės metu. Masandros fabriko statybas inicijavo caras Nikolajus II. Jos truko trejus metus, kalnakasiams dieną naktį kasant tunelius į kalnus. Dabar šiuose (21 tunelis po 150 m) rūsiuose ąžuolinėse statinėse bręsta vynas.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Masandros vynai buvo pergabenti į tris slaptavietes. Vienintelis nuostolis buvo 1941 m. vynuogių derliaus vynas, kuris negalėjo būti perkeltas, nes tuo metu vis dar buvo brandinamas statinėse. Šis vynas buvo išpiltas į Juodąją jūrą, kad neatitektų priešams į rankas.

Leidinys „Restoranų verslas“ Nr.2/2012 www.restoranuverslas.lt