Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog Klaipėdos mieste pradėtos atidžiau stebėti viešo maitinimo įstaigos – kavinės, barai, restoranai.
„Įmonių faktinės veiklos stebėjimas – tai dar gana naujos įmonių kontrolės priemonės – mokestinio tyrimo – forma, – sako Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pavaduotojas D. Zabulionis. – Stebėjimui pasirenkamos tos ūkio šakos, iš kurių gaunami mokesčiai yra neadekvatūs tose srityse gaunamoms pajamoms“. Įmonių faktinės veiklos stebėjimas ir ekonominių analizių metodai leidžia nustatyti realias jų pajamas, sąnaudas, apyvartą, darbuotojų išdirbtą laiką ir kitus realius ekonominės veiklos rodiklius. Tokiu būdu nustatyta faktinė veikla yra sulyginama su įmonės deklaruojama, kuri dažnai ženkliai skiriasi nuo realiosios.
Anot D. Zabulionio, kadangi bus vykdomas mokestinis tyrimas, o ne patikrinimas, ekonominės sankcijos už jo metu nustatytas klaidas ir neatitikimus įmonėms nėra taikomos. Be to, mokesčių administratorius įmonės vadovams pateiks rekomendacijas, kaip ištaisyti klaidas. „Tais atvejais, kai įmonė nenori pripažinti akivaizdžių klaidų ir prieštaravimų ekonominei logikai, VMI pradeda išsamiau tirti bei tikrinti įmonės veiklą. Tokiu atveju, jau vykdant mokestinį patikrinimą, mokesčių administratorius turi teisę taikyti ekonomines sankcijas“, – teigia D. Zabulionis.
„Stebint viešojo maitinimo įmonių veiklą Vilniuje jų apyvarta per dieną padidėdavo iki 1000 litų, o darbuotojų darbo sutartys buvo perrašytos jų naudai: iki tol gavę užmokestį už pusę darbo dienos, nors realiai buvo dirbama visą, darbo sutartys su darbuotojais buvo patikslinamos”, – sako D. Zabulionis.
Anot jo, labai svarbu, jog tokios įmonių veiklos netoleruotų ir sąžiningi verslo atstovai. Siekiant abipusio supratimo su jais, organizuojami susitikimai. Juose verslininkai sužino VMI poziciją vertinant įmonių veiklos rodiklius bei sudaromus sandorius, o VMI gauna daugiau informacijos apie konkrečią verslo sritį bei jos specifiką.
„Įmonės, siekiančios išvengti mokesčių, pažeidžia lygias konkurencijos sąlygas, todėl skaidriai dirbančios įmonės yra suinteresuotos priemonių, nukreiptų tokių sąlygų eliminavimui, taikymui”, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Anot jos, VMI dėmesį turėtų atkreipti į nedidelius kurortų barus bei restoranus, veikiančius tik sezono metu.
Vertinant ūkinės veiklos sritis, VMI nustatė, jog daugiausia mokesčių, neadekvačių gaunamoms pajamoms, sumokama tose veiklos srityse, kuriose už prekes ir paslaugas atsiskaitoma grynaisiais pinigais, prekės bei paslaugos teikiamos tiesiogiai gyventojams. Anot D. Zabulionio, paprastai, tai – plataus vartojimo prekių įvežimas ir realizavimas, prekyba automobilių detalėmis, kavinės, restoranai, barai, viešbučiai, poilsiavietės, mėsos ar žuvies perdirbimo įmonės, gyvenamųjų bei komercinių pastatų statyba, patalpų nuoma.
„Vienas abejones keliančių rodiklių viešojo maitinimo srityje – darbo užmokestis yra 67 procentais mažesnis už vidutinį šalyje, – įmonių stebėjimo priežastis aiškina D. Zabulionis. – Taip pat pastebėta, jog šiame sektoriuje nuosekliai mažėjo pirkimų ir pardavimų santykis, darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė ir pelnas. Šie rodikliai verčia abejoti, ar įmonės savo apskaitoje deklaruoja visas įplaukas ir sumoka mokesčius“.
VMI dirba pagal sudarytą priemonių planą, kuriame daug dėmesio skiriama prevencinių priemonių taikymui. VMI viršininko pavaduotojo teigimu, viešojo maitinimo įmonių stebėjimas vasarą sustiprinamas kurortiniuose regionuose.
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija
