Ežeras, kuris per tris dienas išdžiūva? Tolimojome Kirgizijoje esančiuose Tian Šanio kalnuose toks stebuklas įvyksta kartą per metus. Ir niekas nežino priežasties.
2004 metų rugpjūčio 6 dieną, penktadienį, 16 valandą Mercbacherio ežeras ėmė sekti. Kaip ir kasmet tuo pačiu metu. Aplinkui vyravo visiška ramybė, kai staiga šalti ežero vandenys ėmė sunktis į Inilčeko ledyno gelmes. Po keleto valandų didžiulis slėnis, esantis už 30 kilometrų nuo ledyno, buvo visiškai užpiltas vandeniu.
Kaip tai atsitiko? Kodėl? Saujelė mokslininkų ir atradėjų, savo akimis regėjusių šį reiškinį, negali to išsiaiškinti jau 100 metų. Nuo tos akimirkos, kai 1904 metais vokiečių geografas Gotfrydas Mercbacheris atrado šį ežerą, kuris buvo pavadintas jo vardu. Siekiant pabandyti atskleisti šią paslaptį, šiais metais buvo suorganizuota tarptautinė mokslinė ekspedicija, globojama Berlyno tyrimų centro GEO.
Ledo ežeras
Atvykus į Kirgizijos sostinę Biškeką paaiškėja, kad ekspedicija nė nekvepia nuotykiu. „Gali tekti keturias dienas joti arkliais, jeigu neatskris sraigtasparnis“, - dalyvius įspėjo vienas iš jos vadovų Sergejus Dudašvilis. Tačiau pavyko suderinti laiką ir galingas Mi-8 sraigtasparnis jau laukė ekspedicijos dalyvių po dvi dienas trukusios nelengvos kelionės.
Milžiniškame Inilčeko ledyne, kurio ilgis siekia 65 kilometrus, yra du ežerai - Pietų ir Šiaurės Inilčekas, kurie susijungia už 15 kilometrų nuo ledyno pradžios. Ties ta vieta, kur susieina šie du ežerai, 3300 metrų aukštyje virš jūros lygio, yra Mercbacherio ežeras. Tai keturių kilometrų ilgio ir pusantro kilometro pločio vandens telkinys, kurio gylis siekia 130 metrų. Vietomis iš jo kyšo ledkalniai.
Ekspedicija pasidalija į dvi per 20 kilometrų viena nuo kitos nutolusias stovyklas. Viena jų įsikuria ledyno pakraštyje - kur išteka Inilčeko upė. Kita - ant paties ledyno, netoli ežero. Abi stovyklos, pasivadinusios „Poliana“ ir „Baza“, bendrauja per radijo siųstuvus.
Šių metų ekspedicijos tikslas - ledynuose išdėstyti palydovines navigacines sistemas GPS, kad būtų galima matuoti ledų sangrūdų judėjimą. Ekspedicijos vadovas Vasilijus Michailovas viliasi, kad hipotezes greitai pakeis tikros žinios.
Sergejaus Dudašvilio nuomone, ledyne neatsiranda kokia viena milžiniška skylė, pro kurią ir išteka ežero vanduo. Vanduo gali nutekėti pro daugybę atsivėrusių angų, kurias prieš tai buvo užkimšę ledkalniai. Žiemą ledo luitai stūkso nejudėdami ir sudaro savotišką užtvanką. Kai esant žemai temperatūrai šie ledo „šliuzai“ būna uždaryti, duburys prisipildo vandens. Tačiau vasarą vanduo ima šilti ir ledo luitai pamažu tirpsta. Iki tos akimirkos, ir tai yra Sergejaus hipotezės esmė, kai galiausiai nebelieka sukibimo su ledynu ir ledo luitai išplaukia į ežero paviršių.
Speleologų atradimas
Informatikos specialistas Romanas ir geologas Aleksejus įvairiose vietose įrengia GPS imtuvus. Šie titano įrenginiai patikimai pritvirtinami prie granito blokų, kad paskui palydovai galėtų matuoti jų padėtį milimetro tikslumu! Visą GPS tinklą, kuris tęsiasi per abi stovyklas, sudaro 26 jutikliai.
Ekspedicijai įsikūrus, per radijo ryšį buvo pranešama, kad ežeras tebėra pilnas vandens. Įrengus GPS imtuvus speleologas Vasilijus Filipenka atranda du milžiniškus grotus, nutolusius vienas nuo kito per du kilometrus. Jie taip pat gali turėti įtakos ežero nusekimo procesui. Vasarą į grotus suteka šaltas tirpstančių ledo luitų vanduo, todėl pasidaro neįmanoma ištirti šių įdubimų. Speleologai čia gali sugrįžti tik rudenį.
Suskilęs ežeras
Esama tam tikrų ženklų, bylojančių, jog ežeras ima sekti. Upės vagoje atsiranda naujų sūkuriukų, žuvys išplaukia aukščiau, kur vanduo švaresnis, upės vanduo ima tekėti vis greičiau.
O slėnį užlieja vanduo. Per kitas dvi dienas upės vanduo vis greičiau teka. Tada staiga vandens tėkmės greitis sumažėja, nes ežeras jau lieka visai sausas. Tad „šliuzai“ tikrai neatsidaro staigiai, kaip ir manė Sergejus. Tikriausiai angos, pro kurias išteka vanduo, atsiveria pamažu tirpstant ledui, o ne staiga ledo luitams išplaukus į paviršių. Greičiausiai ežeras prisipildys vandens po keleto mėnesių.
Pagal užsienio spaudą
Niekas dar tiksliai nesugebėjo atsakyti, kodėl Mercbacherio ežeras Kirgizijoje esančiuose Tian Šanio kalnuose kartą metuose per keletą dienų visai išdžiūva... o po to vėl prisipildo vandens
„Forum“ nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija
http://laisvalaikis.meniu.lt
