„Mas La Plana“: investicija į paslaptį

Vertikalioji degustacija vyną vertinančiam ir juo besidominčiam žmogui – gera proga palyginti skirtingų metų derliaus tą patį vyną. Tokiai vertikaliajai degustacijai kompanija „Bennet distributors“ pateikė šešis „Mas La Plana“ vynuogyno vynus, gaminamus Ispanijos Penedeso regiono vyndario, garsiojo Torreso.

Torresai tradiciškai gamina vynus Penedese, Rytų Ispanijos pakrantėje besidriekiančios Katalonijos subregione. Torresų valdomos žemės aplink Barseloną užima apie 920 ha, pagaminama čia daugiau nei 2 mln. dėžių vyno per metus. Penedeso srityje išsidėstę pagos (vieno ūkio vynuogynai), aplink juos šimtais ha driekiasi, mūsų supratimu, paprasti vynuogynai. Pagos yra palyginti nedideli žemės plotai – 15, 30 ha ir pan., po ilgų bandymų kruopščiai parinkti tam tikrai vynuogių veislei auginti kokioje nors konkrečioje vietoje.

Iš tame lopinėlyje augančio derliaus gaminamas ypatingas vieno vynuogyno vynas, tai pabrėžia visi gamintojai. Naują vynuogyną šeima visai neseniai įsigijo Vidurio Ispanijoje, Kastilijos subregione Ribera Del Duero, įnirtingai konkuruojančiame su Riochos (Rioja) regionu dėl Ispanijos raudonojo vyno gamybos lyderio vardo. Ribera del Duero plyti aukštutiniame Duero upės slėnyje, 30 km nuo Valjadolido miesto. Nors vyninės, esančios vakariniame šio regiono pakraštyje, gamina puikų vyną nuo XIX a. vidurio, DO (Denominacion de Origen) statusą Ribera del Duero įgijo tik 1982 m. Šiame pastaraisiais metais vyndarystės požiūriu itin madingame subregione gaminami bene brangiausi Ispanijos vynai – „Pingus“, „Vega Sicilia“, žinovų itin vertinami „Pesquera del Duero“.

700-800 m virš jūros lygio esančiame Ribera Del Duero gausiai auga Tempranillo veislės vynuogės, iš kurių spaudžiami ilgo brandinimo tamsios spalvos vynai, kvepiantys braškėmis, prieskoniais, šviežiu tabaku ir oda. Šios veislės vynuogės pasižymi labai gera struktūra, todėl šiame regione, kaip įprasta kitur, nėra maišomos su kitomis veislėmis. Ko gero, tai vienintelis regionas pasaulyje, kur auginama tiek daug Tempranillo vynmedžių. Pirmasis ne Penedese pagamintas Torresų šeimos vynas – „Celeste“ – yra būtent iš Ribera Del Duero.

2003-aisiais Torresai šiame subregione nuėmė pirmąjį Tempranilo vynuogių derlių, iš jo išspaudė šį vyną. Iš 100 % Tempranillo pagamintas „Celeste“ lygiomis dalimis brandintas prancūziško ir amerikietiško ąžuolo statinėse, 35 % statinių – naujos. Kol kas sunku pasakyti, koks šis vynas bus ilgainiui, tačiau dabar, dar labai jaunas ir gaivus, išsiskiria aiškiais, ryškiais vaisiškais aromatais. Pirmosios partijos „Celeste“ vyno pagaminta nedaug, 120 000 butelių, tokias apimtis vyndariai žada išlaikyti visada.

Be vynuogynų, Ribera Del Duero, šeima dar turi įsigijusi vynuogynų Toro (40 ha), Jumillos (160 ha), Priorato (100 ha). Kitąmet galbūt jau pasirodys pirmasis Torresų vynas iš Priorato, vadinamu vienu iš perspektyviausių Penedeso rajonų. 2004 m. Prioratas vienintelis iš Katalonijos regiono gavo DOC kategoriją.

Metų kerai
Vertikaliajai degustacijai buvo pateikta vyno iš Penedeso, Mas La Plana vynuogyno (29 ha pago). Sakoma, jog jis išsiskiria ypatingu, itin daug mineralų turinčiu dirvožemiu. Po 1960 metų Migelis Torresas nusprendė, kad toks dirvožemis tinkamiausias Cabernet Sauvignon veislei. Pirmąjį derlių iš šio vynuogyno vyndarys nuėmė 1970 m., iš jo buvo padarytas „Gran Corona“ vynas. 1979-aisias Paryžiuje vykusiame „Gaul Millau“ vynų konkurse „Torres 1970 Gran Coronas Reserva Cabernet“ (dabar ant šio vyno etiketės – „Mas La Plana“ užrašas) laimėjo auksą, už nugaros paliko 1970 m. derliaus prancūziškąjį „Latour“ ir kitus cru classé raudonuosius vynus. Po šios pribloškiančios pergalės Torresai ir Penedes atsidūrė geriausių vynų žemėlapyje, čia jie yra iki šiol.

„Mas La Plana 1971“ ir „Mas La Plana 1981“ jau neįsigysi, nebent iš kolekcininkų. Vertikaliajai degustacijai jie buvo atvežti iš Torresų rūsio. Itin elegantiški, sakytum, – galantiški vynai. Pratusiajam prie ispaniško vyno sunkumo nė į galvą nešautų, kad tai – ispaniškas vynas. „Mas La Plana 1989“, iš visoje Ispanijoje labai gero derliaus metų pagamintas vynas, jau kitoks. Jis galingas, neįtikėtinai ilgo poskonio, gerai juntamos visos Cabernet Sauvignon veislės „uogiškos“ savybės. 1991, 1994, 1999 ir, žinoma, 2001 m. „Mas La Plana“ vynams būdingas didelis laikymo rūsyje potencialas. Ir, nenuostabu, – kuo jaunesnis vynas, tuo silpnesnis jo aromatas, „jauniklių“ šiuo požiūriu nė iš tolo nepalyginsi su senaisiais vynais. Kita vertus, gal kiek kiša koją ir vyndario eksperimentai. Štai gaminant 1994-ųjų „Mas La Plana“ buvo nuspręsta panaudoti prancūzišką Nevers miškų ąžuolą. Panašu, kad jo aštrumas užslopino vyną. Tačiau neilgai trukus ir dabartiniai „jaunikliai“ taps seni. O kol kas jie – gera investicija į paslaptį.

Beatričė Laurinavičienė
„Verslo žinios“, 2006 06 23
interneto archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>