Maratas ir jo aistros

Mini interviu
Išgarsėjęs kaip televizijos laidos „Skanus savaitgalis su Maratu“ vedėjas, armėnas Maratas Sargsyanas sakosi nuolat susiduriantis su dideliu dėmesiu jo kulinariniams sugebėjimams. 28-erių M. Sargsyanas prisipažįsta, kad kulinarija – ne vienintelis ir net ne svarbiausias jo užsiėmimas.

– Kokia didžiausia jūsų gyvenimo aistra?
– Televizija. Lietuvos muzikos akademijoje studijuoju TV ir kino režisūrą.
– O visa Lietuva mano, kad esate kulinaras.
– Kulinarija yra hobis, man patinka gaminti, bet profesionalus virėjas nesu. Ir laidą kūriau iš meilės televizijai, o ne virtuvei.
– Kaip sekasi studijuoti?
– Po mokyklos daugiau niekur nebesimokiau, tai dabar geriu žinias kaip kempinė. Studijos labai įdomios, ir sekasi neblogai. Išlaikiau pirmą sesiją be skolų.
– Ar jus atpažįsta viešose maitinimo įstaigose?
– Taip. Ir pradeda aplink šokinėti, žiūri, kaip reaguos Maratas. Labai nemėgstu pataikavimo. Sykį restorane, kuriame apie mane stypčiojo ant pirštų galiukų, iškrėčiau pokštą. Paprašiau skundų knygos, kai ką į ją įrašiau ir atidaviau griežtu veidu. Iš pradžių padavėjai išsigando, perbalo, o po kelių minučių visas baras patenkintas šypsojosi.
– Ką parašėte į knygą?
– Anekdotą.
– Ar jums patinka kavinių maistas?
– Kartais būna skanu. Bet tik kartais.
– O koks valgis mėgstamiausias?
– Armėniška dolma. Tai malta mėsa, įvyniota į vynuogių lapus.
– Ar vartojate alkoholį?
– Esu didelis simuliantas. Kadangi kompanijose sakau ilgus tostus, tai niekas ir nepastebi, kad aš vos lūpas prie stikliuko priglaudžiu. O man būna linksma ir be alkoholio.
– Ar vyras turi mokėti ruošti valgį?
– Būtinai! O mėsos ir ant grotelių kepami patiekalai – tik vyriškas darbas. Prie ugnies moterų visai negalima leisti. Kai kartais pamatau šašlykus kepančią moterį, man ji atrodo taip, tarsi keistų automobilio tepalus. Tai nereiškia, kad aš moteris nuvertinu. Tiesiog esu už darbų pasidalijimą į vyriškus ir moteriškus.
– Kokios moterys traukia labiau: šviesiaplaukės ar tamsiaplaukės?
– Protingos. Protas moterį puošia labiau nei plaukų spalva.
– Ar lengvai įsimylite?
– Buvau kartą, gal 16 metų. Tada buvau vos atvykęs į Lietuvą. Mergaitė nemokėjo rusiškai, o aš dar nekalbėjau lietuviškai, tai ji į pasimatymus atsivesdavo pusbrolį, kad tas išverstų mano pasakojamus anekdotus.
– Ir kaip viskas baigėsi?
– Merginai buvo vos 14. Rimtiems santykiams – per jauna.
– Ar dabar turite merginą?
– Ne. Bet dar tikiuosi ją susirasti ir beprotiškai įsimylėti. Gėdos nepadarysiu, kai būnam su kokia mergina kavinėje, sakau: duok, palaikysiu tau paltą, nes žmonės žiūri.
– Ar jums svarbūs pinigai?
– Jų reikia, bet tai nėra gyvenimo tikslas. Turtų anapus nenusineši.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Žiemą slidinėju, vasarą važinėju dviračiu. Kad sukurtum šventę – daug nereikia. Pavyzdžiui, sykį rengiau gimtadienį vasarą, nors esu gimęs žiemą. Sukviečiau draugus ir važiavome į gamtą. Kai kurie ir su dovanomis atėjo.
– Armėnai, kaip ir lietuviai, dainuojanti tauta. O jūs?
– Ir aš kaip tikras armėnas mėgstu ir šokti, ir dainuoti. Kartais automobilyje klausausi Pavaroti, Domingo ir dainuoju kartu. Kelyje esu matęs ir išsigandusių vairuotojų – lenkia Maratas automobiliu ir kažką rėkia. Jie juk negirdi, kad aš dainuoju, o ne šaukiu. Man patinka greitai važiuoti ir dainuoti. Ir duše dainuoju.
– Armėnai – dar ir ilgaamžiai. Ką reikia valgyti, kad būtum sveikas?
– Vienintelis maistas, kuris gali pailginti gyvenimą – tai šypsena ir humoras. Lietuvoje žmonės šypsosi per mažai.
– Mažai šypsenų ir blogas oras?
– Lietuvoje oras visai prastas. Šeši mėnesiai žiemos, o kitus šešis laukiam vasaros. Bet aš optimistas...

Elena Nikonovaitė
Redakcijos archyvo nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija