Maisto produktai – su pirotechninėmis savybėmis

Internetu platinamos nuotraukos ir vaizdo įrašai apie sprogstamąjį užtaisą primenantį dviejų maisto produktų mišinį – visai ne pokštas.

Atlikę eksperimentą įsitikinome, kad į kokakolos butelį įmetus mėtinių saldainių „Mentos“, iš jo iš tikrųjų į kelių metrų aukštį iššauna įspūdingas putų fontanas. Tad galima tik įsivaizduoti, ką išgyvena saldainių suvalgęs ir kokakolos atsigėręs žmogus...

Jokių skundų
Neseniai buvo paviešinta informacija, kad du vaikai Brazilijoje, suvalgę „Mentos“ ir užsigėrę kokakola, netrukus mirė.

Lietuvos specialistai šio pranešimo tikroviškumu abejoja, nors ir neneigia, kad angliarūgšte prisotinti gėrimai tikrai nėra sveikatos eliksyras.

Apie galimą žalą klausėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, tačiau įstaigos atstovė Elena Nalivaikienė paaiškino, jog skundų dėl minėto gėrimo tarnyba nėra gavusi.

„Niekas tikrai nesiskundė kokakolos kokybe. Vienintelį kartą per penkerius metus esame gavę tik skundą dėl to, kad šiuo gėrimu prekiaujama pasibaigus jo galiojimo terminui“, – „Vakarų ekspresui“ sakė E. Nalivaikienė.

Šiais metais VMVT gavo per du tūkstančius pranešimų. Nesaugių maisto produktų grupėje pirmauja riešutai, žuvininkystės produktai, vaisiai bei daržovės, mėsa ir jos produktai, prieskoniai bei vaistažolės. Informacija apie nesaugius nealkoholinius gėrimus bei saldumynus tesiekia po tris procentus bendro pranešimų skaičiaus, o duomenų apie konkrečius prekės ženklus statistikoje nėra.

Pavojaus nėra
Už maisto kokybę atsakingi specialistai nealkoholinio gėrimo ir saldumynų efektą grindė maisto produktų sudėtyje esančių cheminių medžiagų reakcija.

Pirmą kartą vakar eksperimento nuotraukas pamatęs Respublikinio mitybos centro direktoriaus pavaduotojas Almantas Kranauskas iškėlė hipotezę, kad putų fontanas atsiranda susijungus anglies dvideginiu prisotintam gėrimui, į kurį dedama fosforo rūgšties su šarminiu saldainio paviršiumi.

„Baimintis dėl kokakolos žalos žmogaus organizmui nėra pagrindo, nes skrandyje nėra angliarūgštinės terpės“, – sakė direktoriaus pavaduotojas.

Nepaisant to, A. Kranauskas sakė, kad būtų įdomu sužinoti kokakolos rūgštingumo laipsnį ir tai galėtų padaryti VMVT savo laboratorijoje.

Porcija raminančiųjų
UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ atstovė Jorūnė Juodžbalytė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad nėra jokių priežasčių tikėti, kad gėrimo sudėtyje esantys produktai, susijungę su mentolio skonio saldainiais ar kitais maisto produktais, pakenktų žmogaus sveikatai.

„Gėrimo sudėtinės dalys ir mentolis yra patvirtinti kaip saugūs maisto produktai ir plačiai pasaulyje naudojami“, – sakė J. Juodžbalytė.

Ji pabrėžė, jog keli mokslininkai nurodė, kad fontano atsiradimas – tai reakcija tarp angliarūgštės ir saldainio paviršiaus ir ši putojimo reakcija negali vykti, kai šie du produktai nuryjami.

Savo ruožtu prekybos ir paslaugų įmonės „Gelsva“, turinčios išskirtines Olandijos kompanijos „Van Melle“, gaminančios saldainius „Mintos“, prekybos teises, atstovai pažado pakomentuoti eksperimentą netesėjo.

Kompaniją – į teismą
Tuo metu Respublikinio mitybos centro vadovo pavaduotojas eksperimentinį fontaną vadina didžiule kokakolos antireklama.

Pastaruoju metu neigiamų pranešimų apie šį gazuotą gėrimą nestingą: praėjusią savaitę iš Maskvos atskriejo žinia apie rusę Nataliją Kašuba, kuri, išgėrusi 5 tūkstančius litrų kokakolos, padavė kompaniją į teismą. Po to, kai moteris vartojo šį gėrimą trejus metus, kokakola, kaip aiškina rusė, sukėlė jai nemigą ir rėmenį.

Prieš kelis mėnesius užsienio žiniasklaida pranešė, kad šią kompaniją padavė į teismą ir Turkijoje veikiantis Šventojo Nikolaujaus fondas. Kompanijos „Coca-Cola“ reikalaujama atskleisti gėrimo sudėtį, kitaip pagrasinta šio gėrimo prekybą Turkijoje uždrausti.

Nuo šių metų rugsėjo kaimyninės Latvijos mokyklose draudžiama prekiauti ne tik kokakola, bet ir kitais gazuotais gėrimais ir limonadais – Sveikatos apsaugos ministerija šiuos produktus paskelbė kenksmingais vaikų sveikatai. Be to, kokakola vaikams iki 12 metų neparduodama ir kitose Europos šalyse.

Efektyvi reklama?
Įdomu tai, kad internete galima aptikti straipsnių, kuriuose tvirtinama, kad po visą pasaulį pasklidusios nuotraukos ir vaizdo įrašai atsirado ne šiaip sau. Mat tai esanti gerai apgalvota minėtų saldainių ir gazuoto gėrimo gamintojų reklama.

Be to, skelbiama, kad neseniai amerikietiškoje „Coca-Cola“ svetainėje internete buvo organizuotas konkursas ir internautai raginti kurti trumpus vaizdo klipus. Vienintelis reikalavimas kūrėjams – parodyti, kokiems neįprastiems tikslams galima panaudoti įprastus dalykus. Konkurso emblema tapo nuotrauka, kurioje užfiksuotas fontanas, ištyškantis įmetus „Mentos“ saldainį į kokakolą.

Tiesa, „Vakarų ekspresas“ gali drąsiai paneigti šių kompanijų pareiškimus, esą toks pat efektas pasiekiamas ir su kitais gazuotais gėrimais.

Eksperimentavome su gazuotu vandeniu „Montavit“ bei „Bonaqua“ ir nealkoholiniu gėrimu „Libella“. Į butelius metėme tuos pačius „Mentos“, taip pat – „Eclipse“ ir „Icegloo“ saldainius, tačiau gėrimai tik lengvai suputojo ir jokio fontano neišvydome.

Natalija Mogučaja
„Vakarų ekspreso“ informacija
Interneto archyvo nuotr.