Maistą telefonu siūlo tik stipriausi rinkos dalyviai

Kam vargti prie keptuvės, jei surinkus telefono numerį pamėgtų patiekalų kurjeris pristatys tiesiai ant namų virtuvės stalo. Tai sau gali leisti vis daugiau tautiečių. Tačiau restoranams ši paslauga - papildomas galvos skausmas ir rizika. Patiekalų pristatymo į pageidaujamas vietas verslo imasi tik stipriausi maitinimo rinkos vilkai. O drauge su iš jos išstumtaisiais siaurėja ir pasirinkimas. „Laisvalaikis“ kalbino šios paslaugos lyderius ir į nuošalę laikinai (?) pasitraukusiuosius.

Nenorėjome gadinti vardo
Estelita Buzienė, restoranų grupės „Delano“ rinkodaros vadybininkė:

– Maisto pristatymo nebesiūlome nuo praėjusių metų pabaigos. Nebenorime gadinti restoranų vardo, – siekiame, kad ši paslauga būtų geresnės kokybės. Tam reikia investicijų ir laiko. Planuojame ją atnaujinti dar šiais metais, bet negaliu pasakyti, kada tiksliai.

Maistą užsakovams veždavome dar tuomet, kai pirmasis tinklo restoranas Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ buvo vadinamas „Lido“. Vėliau šią paslaugą ėmė teikti ir mūsų tinklo picerijos. Tuomet siūlėme bene didžiausią Lietuvoje specialų pristatomo maisto asortimentą.

Melagiai – į juodąjį sąrašą
Rita Meilūnaitė, bendrovės „Ultrapramogos“ rinkodaros vadovė:

– Maisto pristatymo paslaugą siūlome tik Vilniuje. Nors trys bendrovės picerijos „Mambopizza“ maistą į nurodytą vietą veža jau 10 mėnesių, šioje srityje dar jaučiamės naujokai.

Prieš pradėdami atlikome rinkos tyrimus ir prognozes. Mūsų nuostabai per 10 mėnesių užsakymų sulaukėme daugiau, nei numatėme. Vadinasi, ši paslauga populiarėja.

Užsakovai pirmiausia bendrauja su mūsų skambučių centro personalu, jų pageidavimai nukreipiami į tas picerijas, kurios yra arčiausiai kliento nurodytos vietos.

Daugiausia užsakymų sulaukiame penktadieniais ir šeštadieniais, taip pat visomis švenčių dienomis. Itin daug skambučių būna ir per Kalėdas. Užsakymų lyderis yra ganėtinai sotus patiekalas – mūsų firminė „Mambo“ pica, kepame su labiausiai pamėgtais priedais – faršu, šonine, svogūnėliais, pomidorais. Iš gėrimų dažniausiai pageidaujama kokakolos.

Maistą Vilniuje pristato 15 išvežiotojų. Jiems duodame firminę aprangą, aprūpiname pagal specialų užsakymą siūtais šiltkrepšiais, o šiam darbui jie naudoja savus automobilius.

Teikdami šią paslaugą nuolat skelbiame įvairias akcijas. Pavyzdžiui, išsikirpusiems mūsų kuponus spaudoje ir užsisakiusiems maisto už didesnę nei 13 Lt sumą patiekalus pristatome nemokamai.

Nors esame įdiegę internetinę užsakymų sistemą, pastebime, kad populiaresni skambučiai telefonu. Užsisakyti internetu gali tik registruoti vartotojai. Tokia sistema leidžia susisiekti su klientais ir patikrinti, ar užsakymas nėra pokštas.

Per mėnesį gauname apie 4-5 melagingus užsakymus. Tokių skambintojų numerius fiksuojame, jie patenka į juodąjį klientų sąrašą. Tačiau tai nereiškia, kad į jį įrašytas klientas bus visiškai ignoruojamas. Dar nepasitaikė, kad tas pats žmogus negražiai juokautų keletą kartų.

Rinka beveik užpildyta
Dmitrijus Koganas, Vilniaus picerijų grupės „Peperoni pizza“ rinkodaros vadybininkas:

– Maistą į užsakovų pageidaujamas vietas tebetiekiame, tačiau vasarą aktyvią šios paslaugos reklamą pristabdėme. Kad šią paslaugą pagerintume ir išvengtume nesklandumų, reikia nemažų investicijų. Be to, šiltuoju metų laiku pastebimas šios rinkos nuosmukis. Nemanau, kad Lietuvoje šiai paslaugai tebėra didelė niša, rinka beveik užpildyta.

Į namus užsakovai pageidauja tų patiekalų, kurie picerijose yra perkamiausi. Dažniausiai užsakomos firminės aštriosios picos „Peperoni“ „Mexicano“, taip pat koldūnai.

Keturias mūsų picerijas aptarnauja vienas išvežiotojas. Užsakymų į namus sulaukiame savaitgaliais, o darbo dienomis maistą dažnai tenka tiekti greta įsikūrusių įmonių darbuotojams.

Turime žlugusio verslo pavyzdžių
Lizhong Wangas, Vilniaus kinų virtuvės restoranų „Pekino antis“ ir „Kinija“ vadovas:

– Maisto pristatymo paslaugą pradėjome siūlyti beveik nuo pat restoranų veiklos pradžios. Anksčiau maistą išvežiodavome patys, bet pastebėjome, kad tai nuostolinga. Dabar pas mus pagamintą maistą veža įmonė „Ekspresas“, sostinėje aptarnaujanti dar keletą restoranų.

Pristatymų užsakovai dažniausiai renkasi populiariausius restorano valgius – salotas ir karštuosius patiekalus, tik jų įvardyti nenorėčiau - tai komercinė įmonės paslaptis. Savo valgiaraštį esame patys sukūrę, o tai labai didelis darbas. Kiti restoranai, norėdami sutaupyti laiko, jį kopijuoja. Labai panašų į mūsų valgiaraštį sostinėje siūlo net kelios įmonės.

Beje, imantis maisto pristatymo paslaugos reikia viską gerai pamatuoti, kad rizika būtų minimali. Pavyzdžių apie sužlugusį verslą jau turime. Kinišką maistą į namus siūlęs „Čanas“ pranyko palikęs žiaurias skolas.

Melagingų užsakymų sulaukiame. Apmaudžiausia, kai prašoma atgabenti valgių iš gan retų produktų. Taip elgiasi piktavaliai žmonės.

Ne prioritetinė sritis
Giedrė Janavičienė, restoranų grupės „Pizza Jazz“ rinkodaros vadybininkė:

– Prioritetinė įmonės veiklos sritis. Pagrindinės mūsų pajėgos skiriamos restoranams, jų įrangai, aplinkai, aptarnavimo kokybei. Dėl šios pačios priežasties pristatyti maistą siūlome tik Kaune.

Tendencijos, kad lietuviai vis daugiau užsisako maisto į namus – nepastebime. Šios paslaugos į mus dažniausiai kreipiasi nuolatiniai klientai. Dėl to išvengiame klaidinančių užsakymų.

Maistą pristatymams ruošiame viename gamybos ceche, tačiau jei užsakymas didelis, prisideda ir arčiausiai užsakovo nurodytos vietos esantis restoranas. Užsakymams esame sudarę specialų valgiaraštį. Nuo siūlomo restoranuose jis nedaug skiriasi. Jame nėra tų patiekalų, kurie transportuojami galėtų prarasti kokybę, pavyzdžiui, desertų su ledais.

Tikrina „slaptas pirkėjas“
Mindaugas Gumauskas, bendrovės „Čilija“ rinkodaros skyriaus vadovas:

– Maisto pristatymą siūlome nuo 1997-ųjų, tų pačių metų, kai bendrovė Vilniuje atidarė pirmąją piceriją „Čili pica“. Įdiegti paslaugą paskatino didžiulis „Čili picos“ populiarumas ir lankytojų srautas. Užsakymų skaičius smarkiai auga kiekvienais metais, tačiau procentinės išraiškos pateikti negalime. Naujas užsakymų centras steigiamas su kiekvienu nauju „Čilijos“ restoranu.

Pristatymų „topais“ galime vadinti „Čili picų“ picas ir koldūnus, „Čili kaimo“ cepelinus ir Kijevo kotletus, „Čili Kinijos“ aštrias kalmarų sriubas ir patiekalą „Vištiena kaip vyšnia“. „Čilija“ nerizikuoja savo reputacija ir nepristato tų patiekalų, kurie negali būti transportuojami dėl
specifinio pateikimo būdo arba gali prarasti kokybę. Pavyzdžiui, „Čili kaimo“ bulvių ir varškės plokštainiai yra kepami krosnyje, specialiuose moliniuose induose ir negali būti perkeliami į vienkartinius.

Vilniuje „Čilijos“ klientus aptarnauja daugiausia išvežiotojų – apie 40. Apie 95 proc. užsakymų gauname telefonu, o klaidinančių pageidavimų atvejai itin reti. Vilniuje dieną daugiausiai užsakymų gauname iš Naujamiesčio, vakarais ir savaitgaliais daugiau užsakyto maisto suvalgo gyvenamųjų rajonų – Fabijoniškių ir Justiniškių – gyventojai.

Pristatomam maistui „Čilija“ taiko griežtą technologijų kontrolę, naudoja specialius indus ir talpyklas, užtikrinančius, kad užsakovus pasiektų geros kokybės ir karštas maistas. Šios paslaugos kokybę „Čilija“ itin dažnai tikrina „slapto pirkėjo“ būdu.

Tik išimties tvarka
Kęstutis Markevičius, restoranų grupės „Fortas“ rinkodaros vadybininkas:

– Šią paslaugą nutraukėme prieš dvejus metus. Siūlėme, kai egzistavo senasis restoranas-picerija „Fortas“. Vėliau pradėjome atskirti picerijas ir restoranus. Buvo priimtas strateginis sprendimas daugiau plėtoti restoranus „Forto dvaras“, kelti jų lygį ir tolinti nuo picerijų. Aišku, pristatymų į namus segmentas įdomus, žmonės turi vis daugiau pinigų ir ši sritis tampa vis reikalingesnė.

Kai sutvirtinsime savo pozicijas restoranų rinkoje, svarstysime ir šios paslaugos atnaujinimo klausimą. Manau, tai įvyks jau šį rudenį. Taigi mūsų prioritetas – neskaidyti jėgų, o tvarkytis etapais.

Tebeturime specialius indus ir maisto šildymo įrangą. Tačiau maistą į namus pristatome tik išimties tvarka – ištikimiems, šią paslaugą pamėgusiems klientams. Jiems maistą gabena taksi arba kurjeriai.

Ramunė Žukauskienė
„Laisvalaikio“ archyvo nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija