Volstryte šalia centrinės pasaulio biržos puikuojasi lenta, kurioje parašyta, kad pirmąją mokyklą Niujorke įsteigė lietuvis Jonas Kuršis, žemutiniame Manhatane lietuviai prieš šimtą metų pastatė bažnyčią „Lady of Vilna“, o Niujorko viešojoje bibliotekoje (NYPL) Penktajame aveniu ties 42 gatve prie centrinių durų taip pat iškaltas Lietuvos vardas.
Gangsteriai gerbia bibliotekas
Teko pastebėti, kad kiekviename JAV didmiesčio ar miestelio rajone veikia bibliotekos, kuriose nemokamai galima naudotis internetu. Net pavojinguose, „gangų“ nusiaubtuose rajonuose tokios bibliotekos stovi nepaliestos, neišmargintos nepadoriais užrašais, įžūliais grafitais.
Maždaug nuo 1995 metų kiekvienoje iš daugelio Niujorko bibliotekų galima rasti apie šimtą knygų rusų kalba, vietinės rusų, ukrainiečių periodikos. Mieliausią vietą radau pačiame Manhatano centre, kur Penktasis aveniu susikerta su 42 gatve. Tai centrinis Niujorko viešosios bibliotekos pastatas. Didinguose 1895 metais pastatytuose rūmuose įsikūrė Slavų ir Baltų skyrius, kur galima rasti lietuviškų knygų, periodikos mūsų kalba. Čia saugoma 514 senų lenkiškų knygų nuo 15 iki 18 amžiaus. Ypatingas rinkinys atspindi Žečpospolitos galybės laikus, kur dažnai minima garbinga Lietuvos praeitis.
NYPL po 1917 metų revoliucijos įsigijo apie 600 sovietų nacionalizuotų Romanovų dinastijos knygų, retų rusiškų spaudinių. Keliuose erdviuose kambariuose visuomet sutiksi intelektualą emigrantą, ne kartą mačiau ant stalelio su rusišku laikraščiu snaudžiančią pavargusią emigracijos auką.
Garbėtroškų žygiai
Bendruose NYPL fonduose rasite ir lietuviškų knygų. Jų autorių pavardės mūsų krašte dažniausiai net negirdėtos. Norint atiduoti savo knygą į NYPL garbingus fondus reikia įveikti nemažai biurokratinių kliūčių. Taip pat NYPL laikomasi negailestingos taisyklės - jei leidinio per 12 mėnesių niekas neužsisako, jis yra naikinamas. Tad garbėtroškos kartą per metus pėdina į biblioteką pavartyti savo knygelės. Kompiuteryje nesunku rasti ieškomą leidinį, bet jei suklysti spaudydamas klaviatūrą, pasigirsta garsus pyptelėjimas ir visi smerkiančiai nužvelgia nemokšą.
Atminimo lenta emigrantui iš Lietuvos
Įžengus pro NYPL centrines duris iš Penktojo aveniu, po kojomis įmontuotas atminimo akmuo su iškaltu tekstu: „Čia įamžinti emigranto, kurio gyvenimą pakeitė Biblioteka ir kurio palikimas dabar turtina ją, žodžiai. MARTINO RADTKĖS ATMINIMUI 1883-1973. Būdamas jaunas Lietuvoje turėjau nedaug galimybių mokytis ir esu giliai dėkingas NYPL už galimybę lavintis. Pagerbdamas biblioteką, atiduodu jai savo turtą, vildamasis, kad ir kiti turės tą galimybę, kuri buvo suteikta man“. Šis statinys įdomus ne tik „lietuvišku“ atminimo akmeniu. Iš kitos rūmų pusės įrengtas žavus parkelis su patogiomis metalinėmis kėdėmis pietautojams, tad mažiau uždirbantys niujorkiečiai, kurie negali pietauti restoranuose, valgo parkelyje savo sumuštinius kiekvieną darbo dieną 12 valandą, nemokamai klausydamiesi įvairių muzikos grupių koncertų.
Bibliotekos fondų įdomybės
NYPL saugoma apie 40 000 knygų. Archyvuose yra 29 000 vertingų manuskriptų, leidinių iš 3000 kolekcijų nuo trečiojo tūkstantmečio prieš Kristų iki šių laikų. Anglų ir Amerikos literatūros Henrio V. ir Alberto A.Bergo kolekcijoje - 20 000 knygų ir 115 000 manuskriptų, atspindinčių visą šios literatūros raidą. Rodžerio ir Hamersteino archyve surinkti muzikiniai įrašai nuo 19 amžiaus cilindrinių įrašų iki šiuolaikinių kompaktinių diskų. Iš viso sukaupta apie 500 000 įrašų vienetų ir 10 000 spaudinių. Archyve - įvairių žanrų muzika, radijo laidos, DVD su rečiausiais koncertiniais įrašais.
Pati biblioteka bendradarbiauja leidžiant solidžius originalius tomus. Iš naujausių darbų išsiskiria „Rusija sudomina pasaulį (1453-1825)“, taip pat knyga „Utopijos vizijos“, kurioje aprašomos įvairios utopijos - apie laisvo sekso rojų, Markso darbininkų rojų. E.Rotsteinas teigia, kad utopines idėjas vienija tai, jog jos yra nuostabios iš pirmo žvilgsnio, bet visos baigiasi nelaimėmis. Knygoje nagrinėjama įvairių utopijų filosofija, jų žlugimas. Teigiama, kad tokias utopijas reikia atskleisti ir naikinti, taip pasaulis bus apdraustas nuo pavojų.
Šiaurys Narbutas
Šiaurio Narbuto nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija:
http://laisvalaikis.meniu.lt
