Didžiausia Baltijos šalyse miltų ir miltų mišinių gamybos bendrovė AB „Malsena“ savo produkcijos vartotojams žinoma kaip patikima gamintoja, siekianti rinkai pateikti kuo platesnį miltų ir jų mišinių asortimentą, skirtą įvairiems maisto produktams ir patiekalams gaminti.
Naujausias akcinės bendrovės „Malsena“ produktas yra specialus miltų mišinys picoms kepti.
Apie bendrovę
AB „Malsena“ istorija prasideda 1841-aisiais metais, kai Panevėžyje, Kranto gatvėje, pradėjo veikti malūnas. Vėliau pagrindinis malūnas persikėlė į naują vietą dabartinėje J. Janonio gatvėje. Dabar tai modernus kviečių malūnas, kuriame per parą perdirbama apie 250 tonų kviečių.
1994 metais įmonė buvo reorganizuota į akcinę bendrovę ir pavadinta „Malsena“. 2000 metais atidarytas miltų mišinių cechas, kuriame dabar gaminami įvairūs miltiniai, bulviniai ir konditeriniai mišiniai, bei pagal individualius poreikius kuriami mišiniai. Vartotojams kasmet buvo siūloma naujų miltų mišinių, kurie pelnė apdovanojimų „AgroBalt“ parodose ir Lietuvos metų gaminio konkursuose.
Šiuo metu įmonei priklauso ne tik senasis malūnas Panevėžyje, bet ir 2003 metais naujai rekonstruotas Vievio malūnas. Po kapitalinės rekonstrukcijos malūne įdiegta pažangiausia miltų pramonės technika – grūdų valymas nuo priemaišų, drėkinimo aruodai, modernūs malimo ir sijojimo įrengimai. Malimo procesas visiškai automatizuotas ir kompiuterizuotas, bei pritaikytas skirtingiems grūdams malti – dėl to gaunama aukštesnė miltų kokybė.
Ilgas grūdų valymo, malimo ir sijojimo kelias užtikrina aukštą miltų vandens sugėrimo procentą. Tai svarbu siekiant padidinti kepamo gaminio išeigą.
Šiuo metu bendrovės veiklos kryptys apima pramoninei ir mažmeninei prekybai gaminamus kvietinius ir ruginius miltus, miltų mišinius, grūdų prekybą, grūdinių kultūrų saugojimą ir paruošimą bei laboratorinius tyrimus.
Šiais metais daugiau nei dvigubai didindama įstatinį kapitalą AB „Malsena“ didins ir gamybos apimtis, bei pasiūlą vartotojams.
Platus asortimentas
AB „Malsena“ gaminamų miltų ir jų mišinių asortimentas turėtų tenkinti net ir išrankiausią vartotoją ar gamybininką. Gamybininkams siūloma įvairios rūšies kvietinių, ruginių miltų, kviečių sėlenų.
Ruginiai miltai dažniausiai yra naudojami ruginei duonai gaminti. Maitinimo įmonėse daugiausiai sunaudojama kvietinių miltų. Jie malami iš minkštųjų kviečių grūdų ir naudojami kaip pagrindinė žaliava duonos, konditerijos pramonėje bei sudaro beveik trečdalį visų maistui naudojamų produktų.
Didelę dalį AB „Malsena“ asortimento sudaro įvairūs mišiniai. Plačiai paplitę šeimininkių virtuvėse, daugelis jų yra sėkmingai naudojami ir maitinimo įmonėse.
Kadangi kiekviena miltų rūšis yra tinkamiausia tik tam tikrų gaminių grupei, pastaruoju metu „Malsena“ stengiasi pateikti tiek gamybininkams, tiek ir vartotojams kuo įvairesnių sprendimų, kaip panaudoti įvairias miltų rūšis. Taip pat pasiūlo naujų specializuotų miltų mišinių, pritaikytų būtent konkretiems gaminiams.
Vienas iš naujausių produktų – dietinių mišinių linija „Naturalis“, papildanti sveikai mitybai skirtų produktų asortimentą. Pastebėjus naujų gaminių populiarumo augimą mažmeninėje rinkoje, šie mišiniai buvo pasiūlyti ir didesnėje pakuotėje, skirtoje sveiko gyvenimo būdo ir sveikos mitybos klubams, ligoninėms, sanatorijoms bei reabilitacijos centrams.
Stambioms kepykloms ar konditerijos centrams „Malsena“ gali sukurti ir pagaminti specialių, individualizuotų ir tik joms skirtų miltų mišinių pagal nurodytą receptūrą. Naudojant tokius mišinius supaprastėja apskaita, sandėliavimas, tiekimas, nelieka technologinio proceso nuoseklumo bei nuolatinės kokybės išlaikymo problemų. Taip pat, tapus „Malsenos“ klientu, pirkėjas įgyja teisę į nemokamas technologų konsultacijas bei mokymus, kaip dirbti su naujais mišiniais. Būtent dėl to, palaikant tiesioginį ryšį su gamintoju, vis daugiau kepėjų domisi šia galimybe.
Naujasis lietuviškų miltų mišinys picoms
Panašiomis aplinkybėmis buvo sukurtas ir naujausias AB „Malsena“ gaminys – miltų mišinys picoms. Ne paslaptis, kad vien tik iš Lietuvoje užaugintų kviečių beveik neįmanoma sumalti tokių miltų, kurie tiktų tikroms itališkoms picoms gaminti – dėl auginamų grūdų rūšių, gamtinių sąlygų skiriasi grūdo struktūra, glitimo stiprumas ir kiti parametrai.
Dėl to iš lietuviškų miltų beveik neįmanoma paruošti ypač plono pagrindo picai – tešla trūkinėja, per daug traukiasi. Nebent būtų naudojama kitokia tešlos receptūra, į kurią įeitų daug papildomų ingredientų, bet tai gerokai apsunkintų visą technologinį tešlos paruošimo procesą bei gerokai padidintų gaminio savikainą. Todėl dauguma picerijų picoms gaminti iki šiol naudojo nors ir brangesnius, bet specialiai picoms skirtus importinius, dažniausiai švediškus, vokiškus arba itališkus miltų mišinius.
Galimybė gaminti picos miltus Lietuvoje buvo pradėta svarstyti pakankamai seniai, net prieš kelis metus, kai pradėjo didėti picerijų populiarumas. Stambūs picų gamintojai patys ne kartą kreipėsi į Lietuvos malūnus, klausdami apie galimybę pagaminti miltus pagal jų reikalavimus. Bet tik pastaraisiais metais, įsigijus reikiamą technologinę bei laboratorinę bazę, sukaupus trūkstamų žinių bagažą, pavyko įgyvendinti šį projektą.
Tik po kruopštaus aštuonių mėnesių darbo, įvairių miltų tyrimų bei bandymų laboratorijoje, „Malsenos“ technologai atrado tinkamą miltų mišinio santykį, ypač tinkantį picoms gaminti. Maišant skirtingų grūdų veisles ir skirtingų rūšių pagerintus miltus, buvo sukurtas specialus miltų mišinys, kuris savo parametrais beveik nesiskiria nuo importuojamų miltų iš kietųjų kviečių. AB „Malsena“ technologai, ištyrę visus miltų parametrus ir neradę esminių skirtumų tarp importuojamų bei naujųjų lietuviškų miltų, yra įsitikinę, kad pastarieji kuo puikiausiai tinka plonapadėms bei storapadėms picoms gaminti. Kai kuriais parametrais (pvz., vandens sugėrimu) naujasis lietuviškų miltų mišinys net pranoksta importinius, o tai reiškia, kad iš to paties miltų kiekio jūs paruošite daugiau tešlos ir sugebėsite iškepti daugiau picų! Kyla klausimas – kam mokėti brangiau už importuojamus miltus, jeigu tą patį rezultatą galima pasiekti perkant pigesnius miltus, pagamintus čia pat, Lietuvoje?
Šis miltų mišinys dar yra naujovė Lietuvoje. Jis pradėtas gaminti ir tiekti Lietuvos maitinimo įstaigoms kovo mėnesį. Tad tikėtina, kad sulaukę įvairių atsiliepimų iš kepėjų, AB „Malsena“ technologai dar labiau patobulins šią receptūrą ar praplės miltų mišinių asortimentą, skirtą ne tik picoms, bet ir kitiems gaminiams.
Kokybė gera, kaina maža
Naująjį miltų mišinį jau išbandė picerijų tinklas „Mambopizza“. Čia technologu dirbantis Vladimiras Timaškovas (Vladimir Timaškov) pastebėjo tik vienintelį skirtumą lygindamas AB „Malsena“ miltų mišinį picoms su iki šiol naudotu importinių miltų mišiniu – lietuviški miltai pigesni. Visos kitos savybės yra labai panašios, tad ruošdamas tešlą skirtumų p. Vladimiras nepastebėjo.
Pasak p. Vladimiro, pagrindiniai rodikliai, kurie skirdavosi naudojant paprastus lietuviškus miltus ir užsienietiškus miltų mišinius picoms, būdavo vandens sugėrimas ir tešlos elastingumas, plastiškumas.
Paprastai vienam litrui vandens tekdavo 2,2 kg miltų, o naujojo miltų mišinio, kaip ir importinių mišinių, pakanka 2 kg miltų vienam litrui vandens, kad išeitų tinkamos konsistencijos tešla. Taigi picų tešlai ruošti naudojant specialius miltų mišinius, sutaupoma iki 10 proc. miltų. Tad taupyti verta ir miltus.
Kitas labai svarbus miltų mišinių picoms požymis yra tas, kad dėl tinkamo įvairių miltų sumaišymo santykio, iš tokių miltų paruošta tešla yra elastinga, plastiška. Iš tokios tešlos galima iškočioti platesnį bei plonesnį picos padą, tad pica atrodys didesnė. Be to, picų kepėjas gali drąsiai sukioti picos padą ant pirštų, nebijodamas, kad jis suplyš. Tokios atrakcijos patinka picerijų lankytojams ir padeda jų daugiau pritraukti.
„Mambopizza“ picerijų kepėjams vadovaujantis Vladimiras yra Lietuvos rekordininkas – jis, kartu su žinomu virtuvės šefu Ignacijumi Rosa (Ignazio Rosa), prieš trejus metus išsuko didžiausią picos padą Lietuvoje iki rekordinio 2 m 78 cm dydžio. Gal su naujaisiais AB „Malsena“ miltais kam nors pavyks šį rekordą pagerinti?
Vytautas Mickevičius
„Rerstoranų verslo“ informacija
