Lietuviškasis restoranas „Forto dvaras“ pradėjo plėtrą naudodamas franšizę (Panevėžys)

Restoranų grupė „Fortas“ pirmąjį restoraną franšizės pagrindu atidarė Panevėžyje. Naujajame prekybos centre „Babilonas“ įsikūrė lietuviškų patiekalų restoranas „Forto dvaras“, siūlantis Kulinarinio paveldo fondo globojamų patiekalų ir net 10 didžkukulių rūšių.

Naujojo restorano direktorius Artūras Aleksejus džiaugėsi, kad ilgametę prekybinę patirtį ir gerą vietinės rinkos išmanymą puikiai papildė restoranų „Forto dvaras“ technologijos, rinkodara ir devynerių metų restoranų verslo patirtis.

Naujasis „Forto dvaras“ buvo atidarytas su trankiais liaudies šokiais, dainomis ir senaisiais žaidimais. Liaudies šokių ir dainų ansamblis „Grandinėlė“ linksmino praeivius ir restorano svečius, į liaudišką siautulį įtraukė visus norinčius.

„Forto dvaro“ atidarymų tradicijoje – „juostos kirpime“ – rąsto pjovime dvitraukiu pjūklu - dalyvavo ne tik restorano šeimininkai, bet ir svečiai, praeiviai. Žynio užkalbėjimu bei puodynės laimei ir sėkmei sudaužymu buvo paskelbtas naujojo restorano „Forto dvaras“ atidarymas.

Atidarymo proga apsilankęs Lietuvos Respublikos premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas buvo pasitiktas su duona, druska ir vienu seniausių lietuvišku gėrimu „Trejomis devyneriomis“, kurio sudėtyje yra net 27 įvairios vaistinės žolelės, o lietuviška šio gėrimo receptūra siekia net XV-XVI a. Premjeras labai palankiai įvertino restorano interjerą, domėjosi patiekalų kainomis, Kulinarinio paveldo fondo patiekalais.

„Forto dvaras“ – pirmasis restoranas Lietuvoje, kurio patiekalams buvo suteiktas kulinarinio paveldo fondo ženklas. Kulinarinio paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė neslėpė džiaugsmo, kad Panevėžyje atsidaro vieta, kur miesto gyventojai, svečiai ir turistai galės deramai mėgautis tikraisiais autentiškais lietuvių valgiais. Direktorė įteikė šeimininkams Sertifikatą, skelbiantį čia esant net 27 patiekalus, kuriuos Kulinarinio paveldo fondo ekspertų komisijos nuomone tinka ženklinti šio fondo ženklais. Tai tokie valgiai, kurie gaminami iš vietinių produktų, griežtai laikantis senųjų tradicinių gamybos būdų ir išlaiko senąjį valgių skonį.
Pasak „Forto dvaro“ vyriausiojo virėjo Renato Jokubaičio, patiekalų receptūrų buvo ieškoma ir senosiose kulinarijos knygose, ir apklausiami įvairių Lietuvos regionų gyventojai, išsaugoję tradicinio maisto gaminimo patirtį. Tada „Forto dvaro“ technologų pagaminti patiekalai buvo pateikti Kulinarinio paveldo fondo vertinimo komisijai ir tobulinami atsižvelgiant į komisijos narių pastabas.

Kita kryptis, kuria didžiuojasi „Forto dvaras“ – didžkukuliai. Jų čia net 10 rūšių. „Esu įsitikinęs, kad mūsų didžkukuliai – geriausi mieste“, – teigia marketingo vadybininkas Kęstutis Markevičius, – „todėl darysime viską, kad svečiai, tuo įsitikinę, didžkukulių valgyti važiuotų pas mus“.

Dizaineris Darius Šatūnas sukūrė tikrą senovinį rąstinį namą su langinėmis ir šiaudiniais stogais, išpuoštą senaisiais raštais. Jaukumą sukuria senieji buities daiktai: stalai, laikrodžiai, veidrodžiai, paveikslai, nuotraukos, šviestuvai, kiti rakandai. Naujajame restorane yra per 100 sėdimų vietų. Norintiems susėsti už bendro stalo yra atskiros erdvės, galinčios talpinti virš 30 svečių.

Panevėžio lietuviškų patiekalų restorane „Forto dvaras“ sukurtos 25 naujos darbo vietos. Investicija į naująjį restoraną siekia 400 000 Lt.

Restoranų grupė „FORTAS“ valdo 3 restoranus „Fortas“, 2 picerijas „Forto pica“, 4 lietuviškų valgių restoranus „Forto dvaras“ ir pramogų centrą „Fortas“ Palangoje su restoranu, picerija ir diskoteka.

Restoranų grupės „Fortas“ informacija