Restoranas „Legenda“ propaguoja rusišką virtuvę. Aplinka entuziazmo nekelia, tačiau maistas čia nėra blogas.
Restoranas „Legenda“ įsikūręs netoli Kauno „vartų“ į Vilnių – nuo Muravos sankryžos, už kurios Savanorių prospektas įsilieja į Vilniaus–Klaipėdos greitkelį, tik ranką ištiesti. Bet palei greitkelį nusidriekęs Šiaurės prospektas ir jo blokiniai daugiabučiai nėra svari miesto magistralė – jei neturite ten jokio reikalo, galite gyventi Kaune ne vienerius metus ir pro „Legendą“ nė karto nepravažiuoti. Bet sykį jau prireikė ją susirasti, tai padaryti nėra sunku. Maždaug prieš 4 metus atidarytas restoranas – įspūdingo dydžio rąstų statinys – ryškiai kontrastuoja su aplinkiniais gyvenamaisiais namais.
„Legenda“ turi erdvią automobilių stovėjimo aikštelę. Tiesa, sprendžiant pagal restorano dydį, ji gali tapti per ankšta, kai čia vyksta gana gausūs pramoginiai renginiai ar dideliame ekrane rodomos svarbios sporto varžybos. Bet čia ne miesto centras, jei negalėsite pasistatyti automobilio nei „Legendos“ aikštelėje, nei jos prieigose, nesunkiai jį priglausite Šiaurės prospekte.
Laiptais į statinio antrąjį aukštą (būtent pro ten, o ne pro apačioje esančias duris įeinama į restoraną) lipti tenka atsargiai, nes ledas nuo pakopų nenudaužytas. Prieš tai paklebenome apačioje esančias duris, ant kurių taip pat puikuojasi lentelė su restorano darbo laiku – tamsu ir neatsidaro. Prisimena tie laikai, kai restoranai dirbdavo tada, kada užsinorėdavo, o bankrutavus niekas neskubėdavo nuimti iškabos. Vis dėlto patampę antrojo aukšto duris lengviau atsidūstame – veikia.
Didžiulė salė, stalai be staltiesių ir aidintis rusiškas popsas iš pradžių entuziazmo nekelia – per demokratiška, solidžiam verslo partneriui galima parodyti nebent kaip egzotiką: yra ir tokių vietų. Darbo dienos pabaiga, o beveik tuščia – užimti tik keli didžiulės salės staliukai. Niūroką įspūdį sušvelnina tuoj pat prišokęs padavėjas, jis nuramina – čia atsiskaitoma ir kortelėmis (ant durų apie tai informuojančių ženklų nėra). Tuoj pat gauname ir meniu.
Rusiškas koloritas
Valgiaraštis mirgėte mirga rusiškais vardais ir pavadinimais. Salotos – nuo „Caro“ iki „Gavrilos“, kepsniai – nuo Kutuzovo iki Šarapovo. Daug raudonųjų ikrų, žuvies patiekalų, apskritai, – patiekalų su užmoju. Tokių, kaip, pavyzdžiui, „Kunigaikščio puota“ – 55 Lt kainuojantis 45 min. gaminamas patiekalas iš šonkauliukų, vištienos filė, šašlykų ir kitokių mėsiškų malonumų. Rekomenduojamas jis 4 asmenims. Pagrindinių patiekalų, kurių čia apie pora dešimčių, kainos vidurkis – apie 12-15 Lt.
Užsisakę patiekalus turime laiko įvertinti interjerą. Jis panašiai toks, kaip ir dabartinis rusas – tautinių „matrioškų“ ir sovietinės atributikos derinys. Virš nedidelės scenos kabo didelė sovietinės Lietuvos vėliava, prie baro priklijuota sovietinių ir rusiškų rublių, kabo raštai, įteikti sovietų kariams už įsiveržimą į Rytprūsius, už Mažosios Lietuvos miestų šturmą. Virduliai, Šukšino stiliaus peizažai. Vienas staliukas stovi prie nemažo akvariumo, kuriame plaukioja didžiulės žuvys. Ant jo padėta lentelė „užsakyta“. Taip, tokį staliuką iš tiesų verta užsisakyti iš anksto.
Vienas iš mūsų būrelio pietautojų užsisako „Buržujaus“ užkandą (sūdyta lašiša, taukžuvės filė, daržovės, 13 Lt), kitas – jautienos carpaccio (14 Lt). Ganėtinai didelės porcijos, maistas šviežias ir skanus.
Laukiame „Kutuzovo“ kepsnio ir vartome valgiaraštį. „Legenda“ turbūt yra vienintelis Kauno restoranas, kur degtinės pasirinkimas didesnis nei raudonojo vyno. Šiaip ar taip, degtinės sąrašėlis vertas bent jau atidžiai perskaityti – „Carskij pokrov“, (3 Lt/40 ml), „Nemiroff medovaja s percem“ (4 Lt/40 ml), nesuskaičiuojama daugybė variantų „Smirnoff“, esama ir „Lietuviškos“.
Restoranas tuščias, taigi „Kutuzovo“ kepsnys atkeliauja greit, nors jis kepamas ant grotelių. Jautienos išpjova ir rūkyta šoninė su marinuotais svogūnais, šviežiais pomidorais, agurkais, citrina, aštriu padažu (25 Lt). Padažas tikrai aštrokas, bet apie tai sąžiningai perspėta meniu. Mėsa – gero skonio, šviežia. Pipirinis steikas (23 Lt) iškepęs puikiai, padavėjas nepamiršo paklausti, kaip jį – su krauju, vidutiniškai ar be kraujo – iškepti.
Ledai su plakta grietinėle ir vaisiais (5 Lt) yra „tiesiog ledai“, juos retai kam pasiseka sugadinti, pyragas „Drugelis“ (7 Lt) – gaivus. Iš neilgo raudonojo vyno sąrašo išsirenkame čilietišką „St. Helena Gran Vino Cabernet Savignon Central Valley“ (6 Lt už 100 ml, 45 Lt butelis) ir nesijaučiame apsirikę, prie mūsų kepsnių tiko.
220 Lt kainuojantis „Moet&Chandon“ šampano butelis, būtinas Kauno restoranų atributas tam atvejui, jei norite pažymėti kokią nors reikšmingą pergalę, čia taip pat atsiras.
Vytautas Gaižauskas
„Verslo žinios“, 2007 02 09
Restorano „Legenda“ archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>
