Pirmasis vynas (Bodegas Ateca Honoro Vera Garnacha Calatayud D.O.; Vyno čempionatas 2013: Aukso medalis) su spalvinga menine etikete atkeliavęs iš Aragono, Šiaurės Ispanijos, kuri garsėja puikiais raudonais vynais (beveik dauguma iš ten raudoni, nors žinoma techniškai įmanoma gaminti ir baltą, ir rausvą vynus).
Garnacha Tintorera yra tiesiog puiki vynuogė, tačiau vistiek ji yra vienu laipteliu žemiau nei žymiausioji charakteringoji ispaniška Tempranillo. Kodėl? Dėl to, kad seniau vyndariai tiesiog nemokėjo teisingai ir laiku nuskinti, t.y.neprisirpindavo. Štai ir daugeliui pamoka. Lygiai tas pats su braškėmis, su pomidorais ar bananais. Jeigu nuskinami žali, tai įdomu kokios „skanios“ sultys iš jų išeina.
Vynmedžiai seni, uogos mažos, skynė naktį, brandino – rezultatas – nuostabios rubino spalvos, kvepia juodaisiais serbentais, vyšniomis, net aronijomis. O skonis šviežiai prieskoningas.
„Pasaulis nori kuo daugiau kvapų“. Ir gauna. Antrasis vynas (Bodega Atalaya La Atalaya Almana D.O.; Vyno čempionatas 2013: Aukso medalis), kuriame taip pat karaliauja Garnacha tintorera su šiek tiek Monastrell itin stotus ir taniniškas. Garnacha coveris iš Kastilija la Mančos regiono. Dar nebuvau tose vietovėse, bet pasakojo, jog uogos auga aukštai, dienomis gauna tiek saulės, jog minkštimas tampa tamsus ir prisirpęs. Naktį vynuogynai miega.
Vynas tirštai ir smagiai nusileido pereidamas per visus burnoje esančius receptorius ir dar giliau. O su ispanišku tingumu pasijuto ir taninai.
O apie tuos pačius taninus ir ilgą poskonį labai gražiai pasakyta: „jeigu poskonis 10 sekundžių – jau gerai, bet jeigu ne jūs mokat; o jeigu poskonis 20 sekundžių – pasimėgaukite vieni ir nesidalinkite su visais į kairę ir dešinę, o jeigu jau poskonis išlieka 30 sekundžių – ragaujant tokį vyną dviese, taurėje jau galite atrasti ir žiedą; o virš 30sekundžių – per gerai, kad būtų tikra“.
Trečias vynas (Juan Gil Monastrell 18 Meses; Vyno čempionatas 2013: Grand Prix medalis): Monastrell, Cabernet Sauvignon ir Syrah. Pasaulyje jau spėjusios užsitarnauti pagarbą ispaniškos „Gil Family Estates“ vyninės vynas. Šie vyno gamintojai priskiriami prie vienų geriausių Ispanijoje.
Itin itin stotus ir taninai jaučiasi iškart. Normalu, jau 18 mėnesių praleidęs visiškai naujame ąžuole. Jeigu ispanai savo temperamentingiems vynams leidžia pragulėti naujame ąžuole, tai tik parodo, jog nereikia bėgti nuo gamtos ir nepripažinti natūralių kvapų. Tekstūra vėlgi tirštesnė. Nepatikėsit, ką aš užuodžiau. Nepatikėsit. Šiame ryškiame, ąžuoliniame ir prieskoniniame vyne – agrastus ir persikus. Matyt chemija.
Vynas tikrai puikus ir vertas. O gamintojai modernūs, nebijantys naujovių ir rizikuojantys, kaip matote iš uogų mišinio, dėl naujo ąžuolo, skina naktį rankomis spalio mėnesį, o „į presą visų pirma keliauja atskiros uogos: prieš spaudžiant uogas nurenka nuo kekių, jos atrodo, kaip juodieji ikrai. Tada presuoja atskirai ir kekes, o galiausiai sumaišo su kekėmis ir tada dar kartą plaukioja jos sultyse visą mėnesį“.
Na ir ketvirtas ragautas vynas – Bodegas Atalaya Alaya Almansa D.O.; Vyno čempionatas 2013: Grand Prix medalis. Vėlgi iš Kastilija la Mančos regiono. Kvapas iškart maloniai nustebina: kakava, šokoladas, oda…Taip ir nuteikia, jog ragausime prie gero jautienos kepsnio tinkantį vyną. Bet jis malonus. Kad ir vienas. Vėlgi ta pati Garnacha tintorera tik kitame amplua. Šį kartą dar rimtesnė ir metus pagulėjusi ąžuole. Galėčiau paantrinti „Vyno čempionatui“, jog tai tiesiog tobulas kainos ir kokybės santykio vynas.
Rekomenduoju visus. Tikrai. Skanaus grilių sezono!
Urtė Mikelevičiūtė
http://www.dervynas.lt
