Kreta: gerai pažįstama, bet visada nauja (svetur)

Kreta pastaraisiais metais tapo viena iš populiariausių poilsiautojų iš Lietuvos atostogų vietų. Kelionės į šią salą rezervuojamos dar prieš sezono pradžią – balandį. Matyt, tai lemia, jog kasmet vis daugėja kelionių operatorių, siūlančių poilsį Kretoje. Nuo šio pavasario jų sąrašą papildė ir „Tez Tour“ padalinys „Travelman“. Kretą mėgsta ne vien lietuviai, ji yra viena iš populiariausių ir turistų mėgstamiausių vietų Graikijoje – maždaug 20 % visų, keliaujančių į Graikiją bei jos salas, suka būtent į Kretą.

Kretoje, skirtingai nuo Graikijos žemyninės dalies, nėra didelių miestų – daugelis salos gyventojų gyvena mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, kurių čia yra per 1 400. Stambiausi administraciniai centrai ir miestai – sostinė Iraklijas (Heraklion), Ajos Nikolajas (Agios Nikolaos), Retimnas (Rethymno) bei Chanija (Chania). Kreta verčiasi iš turizmo; ne mažiau pajamų gaunama iš žemės. Kretos žemės ūkio ramstis – alyvuogės, iš jų gaminama pusė viso graikiško aliejaus. Sala garsėja ne tik alyvuogių aliejaus gamybos apimtimis, jos gyventojai ir daugiausia sunaudoja šio produkto – 1 žmogui jo tenka 31 l per metus, o tarkim, statistiniam vokiečiui – tik 185 g. Taigi kretiečių pagyros, jog jų ilgaamžiškumą lemia aliejaus ir vyno kiekiai, matyt, turi pagrindo.

Poilsis
Gal pasirodys keistoka, bet įspūdžius iš kelionės po Kretą pradėsiu nuo... uodų. Tiesa, ten jų nėra tiek daug, kad vertėtų „smulkintis“, bet jie zyzia ir penkių žvaigždučių viešbutyje. Taigi patarimas Nr. 1 – keliaudami į salą pasirūpinkite apsauga nuo uodų. Jei viešbutyje rasite elektrinį prietaisą įkyriems vabzdžiams nubaidyti, būtinai jį įjunkite. Jei tokio daiktelio nebus – jūsų ramus miegas bus jūsų pačių reikalas. Antras patarimas. Dar Lietuvoje apsispręskite, kokio poilsio norite: ramiai drybsoti pajūryje ar triukšmingai leisti laiką klubuose ir diskotekose. O gal esate aktyvus keliautojas, nuolat traukiantis iš vienos vietos į kitą. Pirmiesiems pasirinkimas gana platus – nuo šiaurinės Kretos su plačiai išvystyta turizmo paslaugų infrastruktūra iki pietinės su dar šiltesniu klimatu ir, galima sakyti, kaimo ramybe. Mėgstantiems šokti, šėlti, triukšmauti ar dar stipresnius pojūčius tiks Herakliono kurortinėje zonoje esantis Malia. Per visą miestelį besidriekiančioje pagrindinėje gatvėje – daugybė barų, restoranų, klubų. Čia poilsiauja triukšmingas jaunimas. Ne ką mažiau pramogų ir Chersonissos miestelyje.

Keliautojams
Mėgstantiems judrų pažintinį poilsį Kretoje (nors salos plotas tik 8 335 km2) nuobodžiauti netenka. Tereikia apsispręsti, ar norite keliauti vadovaujami gido (jis pasirūpins transportu, bilietais, parodys, kur nueiti ir į ką žiūrėti), ar esate savarankiškas ir pats žinote, ką norite pamatyti. Bandžiau suskaičiuoti – siūloma apie 20 ekskursijų. Su gidu ar be jo, tačiau būnant Kretoje neaplankyti minų civilizacijos lopšio – Knoso neleistina. Kaip ir nepakilti į Lasitį plokščiakalnį su tūkstančiu vėjo malūnų, kurie, beje, nemala grūdų, o tiekia vandenį derlingiems laukams, vynuogynams ir alyvmedžių plantacijoms.

Ten pat ir Dzeuso uola, kurioje, anot legendos, gimė dievų valdovas. Vieta įspūdinga. Iš pradžių teks kopti aukštyn, pakilus – leistis į požemį. Sunkoka. Išėjus iš jo pravers vandens buteliukas, kurį apdairus keliautojas pasiima su savimi, nes iki artimiausios kavinės – 15-20 min. kelio spiginant kaitriai pietų saulei. Pasiekus kavinę geriau gurkšnoti kavą ar sultis, nes dažnam keliautojui, leidžiantis vingiuotu kalnų keliu ir keičiantis slėgiui, neatsargiai atsigaivinus gali prireikti vaistų. Dar viena privaloma išvyka – į Santorini salą. Ekskursija trunka dieną, nors visi gidai kaip susitarę kartoja – vienos dienos per mažai. Ekskursija kainuoja 91 EUR; jei plauksite pats sau vienas, kelto bilietas – 65 EUR.

Saloje be mašinos neišsiversite, todėl jos nuoma geriau pasirūpinti iš anksto. Bus pigiau. Mašinos nuoma dienai – 30-50 EUR, su vairuotoju – 200 EUR, su asmeniniu gidu – 300 EUR. 76 km2 dydžio saloje kvapą gniaužia baltai mėlyna architektūra, daugybė bažnyčių, juodieji ar raudonieji pliažai, meno galerijos, vulkanas. Vizualinius įspūdžius papildys kulinariniai: „Vinsanto“ vynas, gaminamas iš džiovintų vynuogių ir, žinoma, saldieji mažieji Santorini pomidoriukai (jei jau bus sunokę). Žodžiu, jei leidžia piniginė, praleiskite saloje keletą dienų.

Vertėtų nuplaukti į Spinalongą. Tai – sala tvirtovė, arba raupsuotųjų sala, su išlikusia senąja architektūra (1204-1669 m.), vartais į jūrą, tvirtove. Arba – dar į kurią nors salelę, kurioje tėra tik švyturys, ar tiesiog paplaukioti aplink mažąsias saleles ir pažvejoti. Tam galima išsinuomoti laivelį, turintį licenciją žvejybai. Jei susirinks didesnis būrelis žvejų – kainuos apie 25-35 EUR; norėsite gražiu laivu vienas – ruoškite 500 EUR. Tiesa, nesitikėkit didelio laimikio. Kretos jūra gili, žuvų mažai, o ir tos pačios – neypatingos. Bet užtat paties sugautas ir čia pat vyno padaže pagamintas aštuonkojis pasirodys delikatesų delikatesas.

Jei esate medžiotojas (nors tikram medžiotojui tokios pramogos turbūt geriau nesiūlyti), užsisakykite pramoginę fazanų medžioklę. Ištvermingiausiems siūlomas pėsčiųjų žygis Samarjos tarpekliu. Nepakartojami įspūdžiai – garantuoti. Apie 15 km akmenuotu, šaltiniuotu kalnų tarpekliu, kai vietomis matai tik žydrą dangų ir milžiniškas uolas. Gali būti, kad tokiomis ekstremaliomis sąlygomis „neišlaikys nervai“ ir susipyksite su savo bendrakeleiviais. Arba „mirtinai“ susidraugausite. Vienas dalykas tikras – reikia itin patogios avalynės ir nusiteikimo, kad viską galima įveikti.

Nepatingėkite nutolti nuo jūros ir pakilti į kalnuose besiglaudžiančius kaimelius. Graikai mielai jus įsileis į savo privačias valdas, namus ir net į nedidukę įmonėlę, kur gamina sūrius, spaudžia alyvuogių aliejų ar verda rakiją – naminę vynuogių degtinę. Beje, tai daro legaliai. Galėsite paragauti, papietauti, nusipirkti. Tiesa, jei pavyks susikalbėt. Vyresni graikai paprastai angliškai ar rusiškai moka tik porą žodžių. Bet svečiais visada džiaugiasi. Net ir turistų nelankomoje kaimo tavernoje tuoj pat dengia sniego baltumo staltiesę, neša valgiaraštį. Iš jo ir suprasite, ką siūlo, nes pavadinimai ir paaiškinimai, iš ko gaminamas patiekalas, parašyti ir anglų kalba.

Maistas
Pietaujant ar vakarieniaujant būtinai užsisakykite vadinamojo šeimininko vyno: vietinio, lengvo, arba taurelę rakijos, kaip sako graikai, virškinimui pagerinti, arba – tradicinės degtinės ouzo. Ji paprastai skiedžiama vandeniu. Žinia, skani bus tik tiems, kam patinka anyžiai. Neužsisakysite patys, po valgio jus taurele dažniausiai pavaišins užeigos šeimininkas. Valgiai gana paprasti, bet jokiu būdu – ne prasti. Jūros gėrybių nedaug. Mėsa – dažniausiai aviena arba ožkiena, dar kiauliena. Vienas iš populiariausių tradicinių patiekalų „girros pitta“ – ant iešmo iškepta mėsa, plonai nupjaustoma, suvyniojama į pitos duoną, pridedama padažo. Padažams dažniausiai naudojamas jogurtas. Pavyzdžiui, skanusis tsadziki (jogurtas, smulkiai pjaustyti agurkai, česnakas ir kvapniosios salos žolelės), tinkantis prie visų patiekalų. Neteko sutikti tokio, kuriam tsadziki būtų neskanu.

Vegetarams tiktų graikiškos salotos iš sultingų vietinių daržovių, fetos sūrio, lėtai bet gausiai apipilamos alyvuogių aliejumi. Tas aliejus gal ir galėtų būti vienintelis priekaištas graikų virtuvei: skanus, bet jo daug. Įveikti nacionalinį patiekalą mousaką (baklažanų sluoksniuotis su daržovėmis ir mėsa) sutrukdė būtent aliejaus gausa. O Kretos gyventojai giriasi, kad aliejus ir žolelės – jų sveikatos šaltinis. Todėl, jei paprašysit arbatos (vietiniams arbata – tai 40 žolelių užpilas su medum), pirmiausia jūsų paklaus, ar nesunegalavote. Beje, ta arbata tikrai turi stebuklingą poveikį: po dviejų jos puodelių kondicionierių sukeltos slogos neliko. Saldumynų (tikrai labai saldžių) Kretoje gausu. Prie jų visada gausite stiprios graikiškos kavos (1,5-2,5 EUR). Kad širdis neapsaltų, geriau prašyti be cukraus. Jei į savo klausimą išgirsite graikišką „neė“ , žinokit – viskas gerai, t. y. „taip“.

BOX:
KRETOJE:
Turizmo sezonas trunka nuo balandžio iki spalio, žiemą paprastai visi viešbučiai uždaromi, nors šalta nėra – temperatūra siekia apie +12-14 laipsnių.
Vidutinė kelionės kaina į Kretą – apie 1 600 Lt. Viena brangiausių – daugiau nei 20 000 Lt (tiek kainuos 9 nakvynės šeimyniniame kambaryje: 2 suaugę ir 2 vaikai). Pasiturintys poilsiautojai renkasi Eloundą kurortą, kuriame yra itin prabangių viešbučių.
Jei vyksta didelė grupė, galima užsisakyti individualų kelionės maršrutą. Asmenims, norintiems turėti asmeninį gidą, teks jo ieškoti vietos turistinėje agentūroje.
Populiarėja Chanijos kurortas. Čia yra vieni geriausių smėlio paplūdimių, bet mažiau pramogų.
Vykstantiems į Kretą derėtų prisiminti, jog salos gyventojai dėl daugiau nei 200 m. trukusios turkų okupacijos (1669-1898) labai nemėgsta šios tautos, taigi geriau neminėti nei Turkijos, nei turkų.

Nijolė Talutytė
„Verslo žinios“, 2006 06 30
interneto archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>