Sankt Peterburgas toks pat kaip ir visa Rusija. Didis ir daugiaveidis. Stebina, imponuoja, žavi, tačiau po akimirkos jau ima slėgti ir kelti liūdesį. Subtili architektūra ir komunaliniai butai atrodo nesuderinami dalykai, tačiau ir viena, ir kita yra neatsiejama šio miesto dalis. Geriausia Sankt Peterburgą aplankyti birželį, kai čia galima žavėtis baltosiomis naktimis.
Vaikštynės birželio naktį
Kavinėje įvyko toks pokalbis. "Ko norėtumėte prie alaus? - O ką galite pasiūlyti? - Gal sušio, pabarstyto ikrais? - Ką?!" Visi žino, kad rusai pastaruoju metu ėmė labai žavėtis japonų virtuve ir kultūra, tačiau kad šitaip? Kalbant apie užkandą prie alaus, gal geriau būtų kiaulės ausys ar koks kitoks vietinis patiekalas.
Jau seniai po vidurnakčio, o Nevos prospekte ir aplinkinėse gatvelėse pilna žmonių. Vieni vaikštinėja, kiti sėdi ant suoliukų ar parapetų, treti - vis dar veikiančiose kavinėse. Ir tik užsienio turistai dairosi į dangų, tarsi negalėtų patikėti, kad vis dar šviesu. Tai greičiau šviesi pilkuma, šviesos atspindys. Šiaip ar taip, tos kelios birželio dienos Sankt Peterburge yra magiškos. Aleksandras Puškinas džiaugėsi, kad tomis dienomis „galima skaityti be žiburio“.
Neskubėdami vaikščiojame plačiomis gatvėmis, sustodami prie monumentalių pastatų. Norisi traukti į plaučius neįprasto miesto atmosferą. Tie, kas gyvena dešinėje Nevos pusėje, jau nebegrįš namo, mat po vidurnakčio pakeliami tiltai, jungiantys abi didžiulio miesto dalis. Nors aplink daugybė žmonių - tylu. Tik pasigirsta, kaip žmonės kartais pašnibždomis persimeta keliais žodžiais. Kaip teigė Dostojevskis, baltosios naktys - paslapčių atskleidimo metas. Senojo miesto gatvėmis galima klajoti valandų valandas. Didingi rūmai, Paryžių primenančios aikštės, kanalai kaip Amsterdame ar Venecijoje. Dabar miestas vėl grįžta prie savo šaknų, kaip ir legendos apie carą Petrą I, kuris XVII ir XVIII amžių sandūroje buvo įsakęs modernizuoti Rusiją. Mat tokia mintis jį užvaldė pakeliavus po Vakarų Europą. Pamatė, kaip atrodė tenykščiai miestai, susipažino su naujausiomis madomis ir papročiais. Sugrįžęs visai perorganizavo savo valdomą valstybę, sukūrė naują, modernią kariuomenę, liepė bajorams nusiskusti barzdas ir pasistatė naują sostinę prie jūros, kuri turėjo tapti Rusijos langu į pasaulį.
Įspūdingi statiniai ir muziejai
Sostine Peterburgas tapo 1712 metais, o nuo XIX amžiaus miestelėnai savo miestą ėmė vadinti Piteriu. Tai nebuvo miestas, kurį palengva būtų plėtusios naujos kartos. Jis nuo pat pradžių tapo metropolija, augančios imperijos galybės simboliu. Tai matyti ir dabar. Žvelgiant į Žiemos rūmus, nuostabius Peterhofo rūmus, Carskoje Selo rezidenciją, Mokslų akademiją ar monumentalų Petropavlovsko soborą, nesunku atspėti, iš kur tas rusiškas pasididžiavimas. Ermitažas yra tarsi valstybė valstybėje. Muziejus įsikūręs Žiemos rūmuose ir keturiuose šalia esančiuose pastatuose, o jame yra per tris milijonus eksponatų: Rembrandto, Rubenso, Tiziano, Rafaelio, Picasso, Matisse'o ar Monet darbų. Sumanymas kolekcionuoti meno kūrinius gimė imperatorienės Jekaterinos II galvoje. Jos įsakymu prancūzų filosofas Denis Diderot XVIII
amžiaus viduryje Europoje pradėjo supirkinėti vertingiausias, jo nuomone, drobes. Jos iki šiol puošia muziejų.
Ketvirtadalis - vis dar komunaliniuose butuose
Žingsniuojame vis naujais Sankt Peterburgo rajonais. Miesto 300 metų jubiliejaus proga renovuoti pastatai, perdažyti ryškiomis spalvomis. Tačiau neretai už elegantiškai restauruoto namo kampo į akis krinta apšiurusios namo sienos ir išdaužyti šaligatviai. Mieste šalia didingo grožio - skurdas, nešvara ir ankštumas. Praėjo 90 metų po revoliucijos ir 16 metų nuo tada, kai iširo Sovietų Sąjunga, tačiau per ketvirtadalį iš 5 milijonų miesto gyventojų gyvena vadinamuosiuose komunaliniuose butuose, kurie padalyti kelioms šeimos ir turi vieną bendrą virtuvę, tualetą, vonią. Tai galima pajusti išsukus iš turistams skirtų miesto maršrutų ir užklydus į kokį tamsų skersgatvį.
Kitas revoliucijos simbolis - kreiseris „Aurora“, kuris dabar stovi Nevoje ir yra nemokamas muziejus. Apie trečią valandą ryto galima stebėti, kaip trumpam vėl nuleidžiami tiltai per Nevą. Tik taip galima ištrūkti iš senamiesčio.
Svarbi informacija
* Anot UNESCO, Sankt Peterburgas yra aštuntas tarp patraukliausių turistams miestų pasaulyje.
* Buvusiai Rusijos sostinei tėra vos 300 metų, tačiau miestas gali pasidžiaugti tuo, kad didžiuma jo architektūros paminklų liko nepaliesti istorijos audrų.
* 40 salų išsidėsčiusiame mieste yra 396 tiltai, iš jų 14 pakeliamų, kad laivai galėtų plaukti į Ladogos ežerą.
* Baltosios naktys. Šį reiškinį geriausia stebėti nuo birželio 11 iki liepos 2 dienos.
* Viešbučių kainos miesto centre prasideda nuo 400-600 rublių (apie 35-55 litus). Nakvynė "Dostojevskij" viešbutyje kainuoja kur kas brangiau - 4600-5000 rublių (sezono metu). Po miestą geriausia važinėti maršrutiniu autobusiuku (10-15 rublių). Pietų kaina - 200-400 rublių, iškyla laivu - 170 rublių.
* Legendinis Ermitažas. Tai vienas iš trijų didžiausių pasaulyje muziejų. Jame sukaupta apie tris milijonus meno kūrinių, tačiau 1057 salėse galima pamatyti tik 5 procentus kolekcijos. Žiemos rūmų interjeras, kuriuo žavimės ir šiandien, sukurtas 1754 metais įsakius imperatorienei Jekaterinai II. Iš pradžių rūmuose vyravo vien baroko ir rokoko stilius, dabar rūmus puošia klasikinis stilius. Bilieto kaina užsieniečiams - apie 10 dolerių.
* Būtina aplankyti ir imperatorių rezidenciją Peterhofe ir Carskoje Selo. Dar įdomu pamatyti, kaip kasdien vidurdienį atiduodama pagarba Petropavlovsko tvirtovėje. Už keletą rublių gatvėje galima nusifotografuoti su Petro I ar Jekaterinos II antrininkais.
Parengė Rolanda Strumilienė
Redakcijos archyvo nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija
