Kokosų rojus

Kokosų salos - didžiausia pasaulyje grupė negyvenamų koralinių salų, išsimėčiusių Ramiojo
vandenyno platybėse. Louisas Stivensonas čia apgyvendino Flintą su visais jo lobiais.

Sunku dviem žodžiais paaiškinti šio žemės lopinėlio fenomeną, vien šį vardą išgirdus ima spindėti kiekvieno tikro lobių ieškotojo, keliautojo ir, žinoma, prityrusio nardytojo akys.

Kas ir kada atrado lobių salą?
Kokosų salos yra toli nuo laivų trasų, už 500 kilometrų nuo Kosta Rikos pakrantės. Tai taškas vandens dykumoje, žemės rėželis, apie kurį vargu ar daug ką turi pasakyti geografai. Tačiau būtent šis mažas, neįžengiama džiunglių augalija apžėlęs salynas jau pusantro šimtmečio traukia daugybės lobių ieškotojų dėmesį. Ir nenuostabu: daugel amžių jis buvo patikimas prieglobstis būriams piratų laivų ir jūrų plėšikų, slėpusių čia savo grobį.

Pirmą kartą Kokosų salas atrado ne piratai, kaip klaidingai mano daugelis autorių, kada nors rašiusių apie šias salas. Pasak Turo Hejerdalo, atlikusio saloje kasinėjimo darbus, jos buvo
laivyninkystės bazė dar iki ateinant ispanams: čia dažnai apsistodavo Amerikos indėnai, jie ir pasodino didžiules kokosų plantacijas. Šių palmių giraičių likučius rado piratai...

Vienas pirmųjų europiečių, 1685 metais įžengusių į Kokosų salas, buvo garsusis flibustjeras Yofferis. Jo vardu pavadinta didžiausia salyno įlanka.

Nuotykių ieškotojams
Lobiui paslėpti nerastum geresnės vietos Žemėje. Nesusitarę čia savo turtus užkasė ne tik kapitonas Flintas, kurį sukūrė Stivensono vaizduotė, bet ir realūs personažai. Kalbama,
kad piratas Edwardas Davis dar XVII a. pabaigoje čia užkasė kelias sunkias dėžes aukso ir sidabro, o nuo 1820 metų Yofferio įlanka saugo portugalo pirato Benito Bonito milijonus. Šiandien „raktą“ į jo pinigus, nukopijuotą nuo vieno seno žemėlapio, o kartu ir dar keliasdešimt žemėlapių iš Lobių atlaso, 1952 metais išleisto Niujorke, gali nusipirkti kiekvienas.

Per pastaruosius pusantro šimto metų apie 500 (!) ekspedicijų apsilankė šioje populiarioje vietoje. Piratai, areštantai, lobių ieškotojų žmonos, atsiskyrėliai, lenktynininkai, kapitonai, nuotykių mėgėjai plūdo į Kokosų salas užkasti lobių arba - kur kas dažniau - jų ieškoti.

Nardytojų svajonė
Bet pirmiausia Kokosų salos - puiki vieta panardyti. Vienas iš nedaugelio pasaulinio vandenyno kampelių, kurio nepalietė civilizacija. Salos yra toli nuo judrių vandenyno trasų, aukščiau uraganų juostos, todėl vanduo čia paprastai ramus, tyras, o povandeninis gyvenimas be galo įvairus. Geriausias laikas panardyti - nuo gegužės iki spalio, nors sąlygos tinkamos tuo mėgautis ištisus metus. Vasarą vandens temperatūra nardymo vietose 28-30 laipsnių, matomumas - 20-30 metrų.

Pagal užsienio spaudą
„Vojaž i otdych“ nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija