Sugalvojus papietauti šviesiame, erdviame, dideliais langais restorane, teko pasukti galvą, kol eilė atėjo užmiesčiui – „Prie malūno“ bus kaip tik.
Autostrados Kaunas–Vilnius 15 km atkarpa netruko praskrieti pro mašinos langą. Posūkis į Stirnius, tada dar 3 km automobilį šokdinančiu vingiuotu keliuku ir tarp medinių aptriušusių sodo namukų iškyla tvarkingas, baltas su preciziškai sutvarkyta teritorija pastatas.
Prie langų prilipę virėjai ir paslaugiai atidaranti duris administratorė liudija, jog įprastą darbo dieną (apie 15 val.) lankytojai čia neplūsta. Paprašyta parodyti, kur galėtume prisėsti, administratorė parodo dvi sales, tačiau nė vienoje staliuko, tinkančio konfidencialiam verslininkų pokalbiui, nepastebime – stalai gana arti vienas kito (vėliau, žiūrėdami internetinį restorano tinklalapį, sužinojome, jog restorane yra uždara banketinė salė).
Visame restorane tebuvo užimtas vienas staliukas, taigi vietą išsirinkome kokią tik norėjome.
Tvirti kalvių darbo baldai, interjeras, kuriame dominuoja sendintas medis ir akmuo, liudijo, jog tai – tikrai kaukazietiško stiliaus restoranas.
Kaukazietiškos dvasios įspūdį sustiprina kaip tik pro šalį praeinantys ilgom prijuostėm ryšintys barmenai, lankytojams prie kito staliuko nešantys dideles maisto prikrautas lėkštes.
Teko patiems studijuoti valgiaraštį, kuriame mirgantys patiekalų pavadinimai – „Čachochbili“ (17 Lt), „Adžachuri“ (20 Lt), „Čašošuli“ (23 Lt) – niekuo neišsidavė. Prie kai kurių patiekalų garnyrą ir daržoves tenka rinktis papildomai, pačiam.
Intuicija, renkantis patiekalus, mūsų neapgavo - aperityvu pasirinkta medaus pipirinė degtinė bei populiariausias restorano patiekalas – gruziniškas kiaulienos šašlykas – nenuvylė.
Kolega ištiria, jog ir paslaptingasis „Čašošuli“ vertas dėmesio – kiaulienos išpjova minkšta, supjaustyta smulkiais gabaliukais, pagardinta neaštriu keptų pomidorų padažu. Tiesa, garnyras kėlė įtarimų – alyvuogės įtartinai minkštos.
Gomurį pamalonina sluoksniuotas pyragaitis su graikiškais riešutais ir medumi „Pachlava“. Vieningai nusprendėme, jog maistas skanus, sotus ir gana riebus net lietuviškam skrandžiui, o kainos baisiai nesikandžioja (brangiausias patiekalas – ant grotelių keptas eršketas (48 Lt), pigiausias – veršienos kepenys (14 Lt).
Interjeras - už milijoną
Šalimais sėdėjusi viešnia iš Čikagos mums pritarė: šašlykas puikus, tik porcija galėjusi būti didesnė. Tačiau sakėsi nesupratusi, kodėl niekas nesusipranta, kol klientai laukia patiekalo, į tuščias taures pripilti vandens. Bene didžiausią įspūdį jai paliko pati kelionė į restoraną. Anot jos, kraštovaizdis prilygsta Al Kaponės keliuko į savo slėptuvę „Haidantą“ (Hideont) Heivarde vaizdams, o restorano interjeras savo prabanga nustebina ne mažiau – mintyse suskaičiavusi, kiek galėtų kainuoti vien kalvių rankų darbo baldai, interjerą JAV doleriais ji įvertino septynženkle suma.
„VŽ Savaitgalio“ informacija
Daugiau informacijos>>
