Kaukazietiška virtuvė Kauno užkampyje (Kaunas)

Prie Kauno klinikų, Žaliakalnyje, veikiantis nedidelis restoranas „Piti“ siūlo kaukazietiškos virtuvės patiekalų. Originalus valgiaraštis gali nustebinti svečią, bet nacionalinės virtuvės ypatumai tinka tik sveikam skrandžiui .

Kauno restoranas „Piti“ nėra lengvai randamas prašalaičiui. Jis įsikūręs Kauno klinikų rajone, netoli Akių klinikos. Adresas liudija, kad reikėtų ieškoti Lazūnų gatvės, bet tikslesnis orientyras – Sukilėlių prospekto ir Lazūnų gatvės sankirta. Atokesnė vieta patogi norint pasistatyti automobilį – šiaip ar taip, pėsčias čionai nedaug iš kur ateisi. Visai šalia restorano – erdvi nemokama stovėjimo aikštelė.

Restoranas turi 2 sales, abiejose – 54 vietos. Tuo metu, kai lankėmės, antrame aukšte esanti salė, pasak padavėjos, buvo „neparuošta“. Taigi, jeigu sumanytumėte nustebinti verslo partnerį ar bičiulį kaukazietiška virtuve, o sykiu aptarti vieną kitą reikalą, tikrai nebūtų patogu: pirmajame aukšte esančioje salikėje tėra 6 staliukai, o akustika ganėtinai gera. Puikiai girdėti, kas kalbama ne tik prie gretimo staliuko.

Restoranas turi kaukazietišką veidą. Būtent kaukazietišką, nes jo savininkas, azerbaidžanietis, nesiūlo vien savo šalies virtuvės. Čia gaminami armėniški, dagestanietiški, net kai kurių Vidurinės Azijos šalių patiekalai. Tik gaila, kad apie patiekalų kilmę nieko nerašoma restorano valgiaraštyje, o padavėja apie juos irgi mažai ką gali pasakyti.

Vartome valgiaraštį. Bene 40 % visų patiekalų pažymėti žvaigždute. Tai reiškia, kad patiekalo negalite paragauti jokiame kitame Lietuvos restorane. Galima tuo patikėti, čia pat rašoma, kad natūralios patiekalų sudedosios dalys atvežamos iš Azerbaidžano, Armėnijos, kitų Kaukazo regionų, net Irano, kurio šiaurinėje dalyje, kaip žinoma, gyvena daug azerbaidžaniečių. Gausu valgiaraštyje ir kaukazietiškų akcentų blogąja prasme – siūloma paragauti „pamidorų“, pilna kitų gramatikos klaidų.

Kaukazas – ir ant sienų
Valgiaraštis nėra labai gausus, bet jokių didžkukulių ar kitokių lietuviškos virtuvės pasididžiavimų čia nerasite – kaip ir dera, karaliauja Kaukazas. Tarp originalių patiekalų lengva pasiklysti net žmogui, kuris Kaukaze lankėsi ir tenykštę virtuvę išmėgino. Toks gali būti tikras: aštrumo „Piti“ patiekalams nestokos.

Taigi – dairomės patiekalų. Marinuotų daržovių rinkinys – porcija vienam asmeniui, kurioje rasite daug ko – nuo meduje marinuotų vynuogių iki kelių česnakų rūšių arba mums neįprasto skonio pačių paprasčiausių morkų ar agurkėlių (15,90 Lt, 2 asmenims – 23 Lt). Kolega renkasi keptus baklažanus su graikiniais riešutais (9,5 Lt) ir kaukazietišką brinzos sūrį su žalumynais (5,9 Lt, spaustas pačiame restorane). Tarp karštųjų patiekalų – įvairių rūšių šašlykai, dolma, kiti kaukazietiški gardumynai. Akį patraukia ant grotelių keptas avienos nugarinės kepsnys „Kura“ su aštuonių rūšių prieskoniais (38 Lt). Kolega renkasi ypatingai paruoštą fazano kepsnį (29 Lt). Tai nėra brangiausi restorano patiekalai, dar brangesni – apie šešias dešimtis litų kainuojantys chanų pietūs – liuliakebabas, jautiena, aviena, – porcija ne vienam asmeniui.

Kol atneš patiekalus, paprašome natūralių granatų sulčių (8 Lt) – vis dėlto Kaukazas. Ir turime šiek tiek laiko pasidairyti po salę. Už akių pirmiausia užkliūva baldai, kuriantys nacionalinį interjerą. Štai metalinė pakoja po stalu iš pradžių verčia manyti, kad sėdi prie siuvimo mašinos, bet tai – tik toks dailus kaukazietiškas patogumas. Ant sienų – Azerbaidžano grafiko Rzakulijevo darbai. Toks nespalvotas Pirosmanis, iš kurio paveikslų atidžiai stebeilijasi į tave XIX a. džigito veidas. Įspūdį sustiprina originali Kaukazo šalių muzika.

Nauja patirtis
Marinuotos daržovės atkeliauja bematant. Visos – kaukazietiško rūgštumo, tik česnakas toks kietas, kad net sunkiai įveikiamas peiliu. Brinzos sūris su žalumynais kontrastuoja – nė kruopelytės aštrumo, labai malonus, švelnus skonis. Kepti baklažanai su graikiniais riešutais – netikėto skonio patiekalas. Vargu ar pavyktų suvalgyti jo daug, nes aštraus, kartaus ir sūraus skonio atspalvių mišinys taptų sunkus praryti. Bet nedidelį kiekį kulinarinių netikėtumų mėgėjui paragauti verta. Porcija nedidelė, be to, reikia pavaišinti kaimyną, tad neatsibosta.

Kepsnys „Kura“ pateikiamas ant iešmo, o lėkštelė gana nedidelė – kai bandai tą kepsnį nuo iešmo nukrapštyti, ant staltiesės pabyra ryžiai. Bet aviena skani, prie jos puikia dera aštrios daržovės ir prieskoniai.

Kolega vargsta su fazanu. Jis iškeptas išsyk ant dviejų iešmų, o lėkštelė taip pat nedidelė, tad susidoroti su juo neišmėtant ant stalo maisto dar sunkiau. Vien stalo įrankiais sudoroti viso, kad ir nedidelio, paukščio nepavyksta, tenka paleisti į darbą rankas. Beje, mums pasirodė, kad fazanas per ilgai laukė savo valgytojo šaldiklyje.

Vyno nėra gausu, bet jis beveik vien tik gruziniškas – nuo seno gerai pažįstami „Kvanchkara“, „Kindzmarauli“, „Tsinandali“, „Pirosmani“ ar „Saperavi“. Kaip ir dera Kaukazui, beveik visas vynas pusiau saldus, sausojo – vos kelios rūšys. Pabandome sausojo „Saperavi“ (100 ml – 7,5 Lt) ir neliekame ypač nustebinti ar sužavėti. Beje, vyno kainos restorane vertos atskiro žodžio: gana keista, kai vidutinė gruziniško vyno taurės kaina viršija gero prancūziško, ispaniško ar čilietiško vyno kainą kituose Kauno restoranuose. Bet apie tai, kad gruziniško vyno kainos apskritai per didelės, kalbama visur.

Kuo visiškai niekas Kaune, o gal ir Lietuvoje tikrai negali prilygti „Piti“ – tai restorano arbatos meniu. Čia siūloma per keturias dešimtis kaukazietiškos arbatos rūšių, pradedant nuo azerbaidžanietiškos arbatos Nr. 42 ir baigiant arbata iš kalnų žolelių.

Paragaukite firminio „Piti“ torto, kurio gabalėlis kainuoja 4,8 Lt, o visas tortas – 75 Lt. Tokio kitur nerasite.

Vytautas Gaižauskas
„Verslo žinios“, 2007 01 05
Meniu.lt archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>